2016-03-07 16:18:00

Popiežiaus žinia Ukrainos graikų katalikams minint Lvovo pseudo-sinodo metines


Paskelbta popiežiaus Pranciškaus žinia Ukrainos graikų katalikų Bažnyčios galvai, didžiajam arkivyskupui Sviatoslavui Ševčiukui, minint 70-ąsias Lvovo pseudo sinodo metines. Ji datuojama kovo 6-ąja diena ir galime prisiminti, kad dieną prieš tai, kovo 5 dieną, popiežius Pranciškus privačioje audiencijoje priėmė arkivyskupą Ševčiuką ir dar penkis kitus Ukrainos graikų katalikų Bažnyčios nuolatinio sinodo narius.

„Ukrainos graikų katalikų Bažnyčia šiomis dienomis mini liūdnus 1946 metų kovo įvykius. Prieš 70 metų, ideologinis ir politinis kontekstas, veikiant pačiam jūsų Bažnyčios egzistavimui priešiškam nusistatymui, lėmė pseudo-sinodo Lvove surengimą, sukėlusį ganytojams ir tikintiesiems dešimtmečius kentėjimų“, rašoma popiežiaus žinioje. Minimame Lvovo pseudo sinode, vykusiame 1946 m. kovo 8-10 dienomis, Ukrainos graikų katalikų Bažnyčia buvo likviduota, dalis nuosavybės perduota valstybei, o parapijos, su visais tikinčiaisiais, Maskvos patriarchatui, kuris argumentavo, kad pats graikų katalikų atsiradimas buvęs neteisėtas ir neleistinas. Prieštarauti drįsę vyskupai ir kunigai ištremti, daug pražuvo. Po Sovietų Sąjungos subyrėjimo graikų ukrainiečių Bažnyčia atsigavo, bet, vėl iš naujo, susidūrė su Maskvos patriarchatu, kuris nenorėjo gražinti buvusių graikų katalikų bažnyčių ir parapijų.

„Atmindami tuos įvykius  su dideliu dėkingumu nulenkiame galvą prieš tuos, kurie sumokėdami vargų ir net kankinystės kainą per tą laikotarpi liudijo tikėjimą, su atsidavimu išgyventą savojoje Bažnyčioje, nepriekaištingoje vienybė su Petro įpėdiniu“, rašoma Pranciškaus žinioje.

Taigi, popiežiaus žinios kontekstas yra istoriškai sudėtingas. Prie to prisideda konfliktas Ukrainoje, tiesiogiai pakurstytas Rusijos. Nors šiuo metu jis nėra tarptautinės žiniasklaidos dėmesio centre ir masiški susidūrimai nevyksta, tačiau agentūriniai pranešimai rodo, jog beveik kiekvieną dieną abi pusės apsišaudo, nuolatos žūva tai vienas, tai kitas kovotojas ar civilis abejose pusėse. ESBO duomenimis, nuo 2014 balandžio iki šių metų vasario 15 dienos Ukrainos konflikte žuvo 9167 asmuo.

Su šiais įvykiais yra susijęs ir dabartinis bažnytinis kontekstas. Tarp ukrainiečių kilo didelis priešiškumas Maskvos patriarchatui, kuriam iki karo priklausė milijonai Ukrainos ortodoksų. Tačiau konflikto metu daug ortodoksų pradėjo šlietis prie Ukrainos ortodoksų Bažnyčios, kurios savarankiškumo nepripažįsta Maskva. Maskvos patriarchatas taip pat apkaltino Kijevo valdžią sudarant ar kuriant sąlygas, kuriomis ortodoksai būtų tyčia atplėšiami nuo patriarchato, taip pat skundėsi dėl parapijų ar turto perėmimo. Be abejo, karas taip pat iškėlė senas nuoskaudas tarp Maskvos patriarchato ir Ukrainos graikų katalikų Bažnyčios. Pakanka atsiminti Maskvos patriarchato Išorinių santykių departamento vadovo metropolito Hilariono pasisakymą, nukrypstant nuo temos, 2014 metų katalikų Vyskupų Sinode apie šeimą, kur jis dalyvavo kaip stebėtojas. Tą kartą jis pasakė, kad graikų unitų klausimas yra „suklupimo akmuo“ tarp ortodoksų ir katalikų, kurį dar labiau apsunkimo „įvykiai Ukrainoje“.

Prie šių aplinkybių reikia pridėti popiežiaus Pranciškaus ir Maskvos patriarcho susitikimą Kuboje ir „Havanos deklaraciją“, kurioje, be kitų temų, minima situacija Ukrainoje ir graikų katalikų Bažnyčios klausimas. Panaudotos formuluotės ne visiems paliko gerą įspūdį; ne vienas apžvalgininkas šią deklaraciją interpretavo kaip Maskvos patriarchato ir už jo stovinčios Rusijos valdžios laimėjimą ukrainiečių ir Ukrainos graikų katalikų sąskaita. Tačiau deklaracijos tekstas nėra toks paprastas. Pavyzdžiui, Maskvos patriarchas aiškiai pripažino graikų katalikų Ukrainoje teisę egzistuoti ir būtinybę su jais taikiai sugyventi, o tai buvo žingsnis, kurį tarp Maskvos ortodoksų ne visi palankiai priėmė.

Po susitikimo su popiežiumi Pranciškumi Ukrainos graikų katalikų didysis arkivyskupas Ševčiukas komentaruose Vatikano radijui ir kitoms žiniasklaidos priemonėms neslėpė, kad kai kuriems ukrainiečiams „Havanos deklaracijos“ formulės atrodė tarsi jų apleidimas, išsižadėjimas, o ir jam pačiam keli punktai atrodo abejotini. Šias pozicijas jis pristatė ir popiežiui, kurį asmeniškai gerai pažįsta nuo savo sielovadinio darbo Buenos Airėse, Argentinoje, metų. Pranciškus, pasakojo ukrainiečių ganytojas, puikiai supranta, kad susitikimas su patriarchu Kirilu ir bendra deklaracija interpretuojami pagal įvairius politinius interesus, tačiau, jo intencijoje, tai visuotinei Bažnyčiai reikalingas sielovadinis žingsnis. Kita vertus, deklaracijos tekstas nėra „Evangelija“, jis gali būti kritikuojamas. Taipogi turi būti aišku, kad dėl ekumenizmo ir gerų santykių su Maskvos patriarchatu Ukrainos graikų katalikai nebus „paaukoti“. Susitikime popiežius ne vien suteikė ukrainiečių vyskupams palaiminimą, bet ir pats paprašė jų jį palaiminti, pasakojo arkivyskupas Ševčiukas. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.