Nuodėmklausiai - Dievo gailestingumo įrankiai

Šeštadienį po pietų baigėsi popiežiaus Pranciškaus siūlymu jau trečią kartą daugumoje pasaulio vyskupijų surengtos atgailos pamaldos „24 valandos Viešpačiui“. Romos vyskupijoje jų atidarymui vadovavo Romos vyskupas – tai yra popiežius Pranciškus. Kaip jau kalbėta vakar Vatikano radijo laidoje, popiežius Pranciškus penktadienio vakarą vadovavo atgailos liturgijai Šv. Petro bazilikoje. Jos metu pats Šventasis Tėvas atliko išpažintį ir vėliau atsisėdęs į klausyklą klausė atgailos pamaldų dalyvių išpažinčių.

Atgailos pamaldos vyko ir kitose keliose Romos bažnyčiose, kuriose po to išpažinčių buvo klausoma iki vėlyvos nakties ir šeštadienį nuo ryto iki popietės. Galiausiai „24 valandos Viešpačiui“ Romoje užbaigimas - Popiežiškosios  naujojo evangelizavimo tarybos pirmininko arkivysk. Rino Fisichella aukojamos Mišios Romos diecezinėje Gailestingumo šventoje, Šv. Dvasios bažnyčioje netoli Vatikano.

Prieš pamaldų „24 valandos Viešpačiui“ pradžią, penktadienį, popiežius Pranciškus susitiko su kunigais, dalyvavusiais nuo pirmadienio vykusiuose kursuose nuodėmklausiams, kuriuos surengė Apaštališkoji penitenciarija – tai yra bažnytinis teismas, atsakingas už su išpažintimi ir sąžine susijusių dalykų priežiūrą visos Bažnyčios mastu.

Priėmęs nuodėmklausius – patyrusius kunigus nuo seno tarnaujančius maldininkų lankomose šventovėse, o taip pat ir vos pradedančius tarnystę jaunus kunigus, popiežius Pranciškus jiems be kita ko sakė:

„Visi gali sulaukti atleidimo. Tokia galimybė atvira tikrai visiems; ji plačiai atlapota, tarsi pačios plačiausios „Šventosios durys“. Tokia Tėvo, mylinčio visus savo vaikus ir jų laukiančio, širdis“.

Nuodėmklausys, kuris pats irgi yra nusidėjėlis, turi būti labai gerai pasirengęs savo tarnystei. Nuodėmklausys, kuris yra Dievo gailestingumo tarpininkas, turi būti ir džiaugsmo tarpininkas, kad tikintysis, gavęs sakramentinį išrišimą, daugiau nebesijaustų slegiamas nuodėmių, bet galėtų džiaugtis jį išlaisvinusio Dievo malone. Reikia sudaryti galimybes kiekvienam tikinčiajam, kad jis galėtų patirti niekuomet nenuviliančią Dievo meilę ir gailestingumą. Kiekvienas išrišimas žmogui turi būti tarsi tikras širdies jubiliejus, kuris pradžiugina ne tik tikintįjį ir visą Bažnyčią, bet ir patį Dievą.

„Ką daryti, jei yra tam tikrų sunkumų ir negaliu duoti išrišimo?“ - klausė popiežius. Ką tokiais atvejais daryti? Visų pirma reikia atidžiai pasižiūrėti ar tikrai nėra kokios nors išeities. Dažnai ji yra. Antra – nereikia ribotis vien žodžių kalba, bet reikia kreipti dėmesį ir į gestus, nes yra žmonių, kurie negali žodžiais išsisakyti, tačiau gestais jie parodo gailestį ir skausmą. Ir trečia, - sakė Pranciškus, - jei negali duoti išrišimo, elkis kaip tėvas; duok žmogui suprasti, kad Dievas jį myli ir jo laukia. Ir suteik jam palaiminimą. Tokiu būdu asmuo išėjęs iš klausyklos galės džiaugtis: radau tėvą ir negavau lazdų. (Vatikano radijas)