Pranciškus: Jei širdis atvira, ji gali priimti Dievo gailestingumą

Tokią mintį pasiūlė popiežius Pranciškus rytmečio mišių homilijoje kalbėdamas apie Dievo tautos neištikimybę, kurią galima įveikti, tačiau reikia prisipažinti, kad esame nusidėjėliai. Tik taip galima pradėti eiti atsivertimo keliu.

Šios dienos Mišių skaitiniuose kalbama apie Viešpaties ištikimybę ir jo tautos ištikimybės žlugimą. Dievas visuomet ištikimas, nes negali savęs išsižadėti, tačiau tauta nesiklauso jo Žodžio. Jeremijas pasakoja apie daugelį Dievo veiksmų, kuriais stengiasi patraukti savo tautos širdį, tačiau tauta lieka užsispyrusiai neištikima.

Tokia Dievo tautos neištikimybė, lygiai taip pat mūsų neištikimybė, sukietina širdis, jas užsklendžia! – perspėjo popiežius Pranciškus.

Neištikimybė neleidžia Viešpaties balso išgirsti, o jis nuolatos mūsų prašo, kad atsivertume jo gailestingumui ir jo meilei. Psalmės žodžiais meldėme: „Išgirskite šiandien, ką Viešpats byloja: „Tegul jūsų širdys nebūna storžievės“. Viešpats taip kalba nuolat, jis tėvišku švelnumu sako mums: sugrįžkite pas mane visa širdimi, nes esu gailestingas ir nuolankus. Tačiau kai širdys būna sukietėjusios to negalima suprasti. Dievo gailestingumą galime suprasti tiktai jei sugebam atverti širdį, kad jis galėtų į ją įžengti.

Tokie užsidarę buvo teologai apie kuriuos kalbama mišių Evangelijoje. Jie visą laiką mėgino Jėzų, kad tik nereikėtų suprasti jo mokymo, „reikalavo ženklo iš dangaus“. Tai pasakojimas apie žlugusią ištikimybę, uždaras širdis, kurios neįsileidžia Dievo gailestingumo ir užmiršo prašyti atleidimo, užmiršo žodį „atleisk, Viešpatie!“. Jie užmiršto todėl, kad nesijaučia nusidėjėliais. Jie jaučiasi kitų teisėjais. Tai per amžius nesibaigianti istorija. Jėzus žlugusią ištikimybę paaiškina dviem žodžiais, kad daugiau nebereikėtų tęsti šių kalbų su veidmainiais: „Kas ne su manimi, tas prieš mane“. Aišku?! Arba esu ištikimas, atverta širdimi, Dievui, kuris tau ištikimas, arba esu prieš Jį: „Kas ne su manimi, tas prieš mane“, pakartojo Jėzaus žodžius popiežius.

Šventasis Tėvas homilijoje dar aiškinosi, ar galima išsiderėti, ar yra kokia nors išeitis, „vidurio kelias“? „Yra“, pasakė Pranciškus: Išpažinki, kad esi nusidėjėlis! Ištarus „esu nusidėjėlis“, tavo širdis atsiveria ir į ją įžengia Dievo gailestingumas; pradedi būti ištikimas.

Prašykime Viešpatį ištikimybės malonės. Pirmasis žingsnis norintiems eiti ištikimybės keliu yra prisipažinti nusidėjėliu. Jei nesijauti kaip nusidėjėlis, reiškia pradžia buvo ne kokia. Prašykime malonės, kad mūsų širdys netaptų užkietėjusiomis, kad atsivertų Dievo gailestingumui ir ištikimybės malonei. Ir malonės, kad pamatę savo neištikimybę, prašytume atleidimo. (Vatikano radijas)