2016-02-20 15:41:00

Lietuvos spaudos apžvalga (vasario 20d)


Kastantas Lukėnas:

 

Arkivyskupas Gintaras Grušas Vilniaus arkikatedroje Vasario 16-osios proga Evangelijos skaitinyje pateiktą Tėve mūsų maldą susiejo su Gailestingumo jubiliejaus metų žinia. Jis kvietė pamąstyti, kaip labai Gailestingumo reikėjo Vilniui ir Lietuvai: netrukus po  Nepriklausomybės akto paskelbimo Vilnius buvo atskirtas nuo Lietuvos. „Gailestingumas yra mūsų kelias vienybės link: vienybės tarp krikščionių, <…> vienybės šeimoje, visuomenėje ir tarp pasaulio tautų. Į tokią vienybę mus kviečia Gailestingumo metai.“ „ Dėl Dievo meilės ir „vardan to Lietuvos vienybė težydi“, – Tautiškos giesmės žodžiais baigė ganytojas.

Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje Vasario –16 –ji pasitikta Eucharistijos adoracija. Bazilikoje ta proga sakytą arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus pamokslą randame LKB Kronikos interneto svetainėje, kurios programą nusako žodžiai: „Kovų už laisvę istorija ir dabartis“. Arkivyskupo pamokslas „Mūsų laisvės žingsniai“ aiškiai parodo, kad kova dėl laisvės dar toli gražu nėra galutinai laimėta: „Labai grėsmingai Lietuvos padange slenka nesutarimų, kaltinimų, pesimizmo ir nevilties debesys“. Pasak arkivyskupo, Lietuvai padėti gali tik apaštalo Pauliaus himne apsakoma tikroji meilė: kantri, neieškanti sau naudos, kuri „visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir viską ištveria“.

Ateitininkų tinklaraštyje Juozas Šutas Vasario 16-ąją ragina prisiminti ir tuos rečiau minimus Signatarus, kurie davė pagrindą mūsų šiandienos nepriklausomybei, 1949 m. Minaičių bunkeryje pasirašydami Lietuvos Laisvės kovų sąjūdžio deklaraciją. Straipsnis pavadintas pagal šio sąjūdžio šūkį: „Atiduok, ką privalai“.

Nepriklausomybės dienos išvakarėse Vilniaus rotušėje jaunimo sambūris „Pro Patria“ ir Studentų ateitininkų sąjunga suorganizavo mons. Alfonso Svarinsko atminimo renginį. Svetainėje „Pro Patria“ skelbiamas vysk. Jono Kaunecko ta proga tartas žodis. Jis primena taiklų Monsinjoro apibūdinimą: Dekalogo šauklys.„ Matydamas Dievo įsakymų nesilaikymą jis ir barėsi, ir verkė, ir grūmojo, ir maldavo <…>, nes labai sielojosi dėl tautos dvasią žlugdančių negerovių“, – sakė vyskupas.

Vasario 16 -ąją buvo įteiktos regalijos Panevėžio rajono garbės piliečiu išrinktam kunigui Edmundui Rinkevičiui. „Lietuvos žinių“ straipsnyje  apibūdinamos jo veiklos sritys: Ramygalos parapijos klebonas, vyskupijos egzorcistas, taip pat medžio drožėjas ir poetas.

Įdomių komentarų sulaukė Kuboje įvykęs popiežiaus Pranciškaus susitikimas su patriarchu Kirilu. „Bernardinai.lt” šia tema pakalbino buvusį ambasadorių prie Šventojo Sosto, filosofą Vytautą Ališauską. Jo nuomone, Rusų Ortodoksų Bažnyčiai šio susitikimo reikėjo  sustiprinti savo pozicijoms  artėjant būsimam visų ortodoksų Sinodui. Jis nenutyli įžvalgų apie glaudžius politinius Maskvos patriarchato ryšius su šalies valdžia, vis dėlto siūlo neapsiriboti perdėtai politizuotu Bažnyčių vadovų pasirašytos deklaracijos vertinimu. V. Ališauskas siūlo skaityti dokumentą „abiem kryptim“: tai, kas tarsi taikoma tik Vakarams, pavyzdžiui, moralinės problemos, Rusiją liečia nė kiek ne menkiau. Pasak jo, šis dokumentas bent formaliai turėtų padėti tašką konservatyviųjų Rusijos ortodoksų retorikai. Filosofas reiškia viltį, kad politinėms aplinkybėms keičiantis ir prarandant aktualumą, išryškės ekumeninės pažangos procesas ir jo tylus poveikis.

Savaitraštyje „15 min“ apžvalgininkas Tomas Viluckas siūlo įžvelgti teigiamas Havanos susitikimo pamokas. Pasak jo, „konfliktų, įtampų ir karų draskomam pasauliui duota žmogiškos ir krikščioniškos brolystės pamoka –kalbėtis įmanoma“. Jis pašiepia kai kurių komentatorių perdėm politizuotus vertinimus, esą, naivus popiežius buvęs neapdairiai įtrauktas į Kremliaus propagandos žaidimus…Apžvalgininkas daro išvadą: kokie bebūtų susitikimo motyvai, jis yra proveržis link krikščionių vienybės.

Laikraštyje „XXI amžius“ kun. Vytenis Vaškelis apmąstydamas Havanos susitikimo atgarsius siūlo pranokti vien žmogiškąjį požiūrį. Tiesa, jis neužmerkia akių prieš politinę tikrovę, kai kur tebekurstomą tikinčiųjų priešiškumą, tačiau siūlo atkreipti dėmesį į popiežiaus ištartus žodžius, liudijančius Šventosios Dvasios paguodą ir vedimą.

Susitikimo išvakarėse „Lietuvos rytas“ bandė pakalbinti popiežiui vertėjaujantį mons. Visvaldą Kulboką. Jis telefonu trumpai paaiškino, kad dėl suprantamų priežasčių turi likti šešėlyje, todėl straipsnyje toliau kalbinamas vyskupas Linas Vodopjanovas.

„Bernardinai.lt“ plėtojama diskusija apie religinį fundamentalizmą. Pateikiami du tekstai iš „Ateities“ žurnalo. Teologas Gabrielius Klimenka pažymi, kad dažniausia fundamentalizmo priežastis yra saugumo paieška. Pasak jo, tai iškreiptas religingumas, kuris nepaiso visumos, stokoja meilės artimui, susiaurina mąstymą. Donatas Puslys tekste „Liaudies opiumas, fanatizmas ir Abraomo pamoka“ rašo: „Priešintis fanatizmui reiškia priešintis kolektyvinei atsakomybei, vertinančiai asmenį pagal tai, kokiai grupei jis priklauso; tai reiškia priešintis stereotipams, pro kuriuos nebeįžiūrėtume konkretaus žmogaus“. (Vatikano radijas)

 








All the contents on this site are copyrighted ©.