Popiežius Ciudad Juareze: Gana mirties ir išnaudojimo!

Šventasis Tėvas Pranciškus apaštališkąją kelionę Meksikoje užbaigė simboliškai Meksikos ir JAV pasienyje, prie monumentalaus kryžiaus Ciudad Juarez parodų arenos zonoje, kurioje trečiadienio popietę aukojo paskutiniąsias Mišias Meksikoje. Paminklinis kryžius pastatytas prie pat valstybes skiriančios metalinės tvoros. Popiežius prie kryžiaus pasimeldė ir suteikė palaiminimą migrantams, žuvusiems bandant pereiti sieną, esantiems JAV, įkalintiems arba JAV policijos ieškomiems. Pagerbdamas aukas popiežius po kryžiumi padėjo gėlių puokštę.

Dėkodamas visiems, kurie padėjo surengti apaštališkąją kelionę popiežius sakė, kad Meksika yra staigmenų šalis. Popiežiui paliko įspūdį per visas kelionės dienas regėtas vaizdas žmonių, atėjusių į gatvėse jo pasitikti. Daug vyrų ir moterų rankose laikė iškeltus savo mažus vaikus, juos man rodė. Šie vaikai, tęsė Pranciškus, yra Meksikos ateitis, juos prižiūrėkime, mylėkime. Tai mūsų rytdienos pranašystė, naujosios aušros ženklas. Prisipažinsiu, sakė Pranciškus, nekartą veržėsi ašaros matant kiek daug vilties tautoje, kuri tiek daug kenčia.

Kartais gyvenimas gali atrodyti kaip gūdi naktis, tačiau Dievas eina kartu su mumis palaikydamas viltį. Kelionėje įsitikinau, kad meksikiečių tautoje yra daug vilties žiburėlių; jūsų liudijime, jūsų veiduose pamačiau jumyse esantį Dievą, kuris kartu su jumis keliauja šioje žemėje, vadovaudamas ir palaikydamas viltį. Daug vyrų ir moterų kasdienėmis pastangomis leidžia, kad meksikiečių visuomenės negaubtų tamsybė.

Pacitavęs meksikiečių poetą Octavio Paz, Pranciškus sakė: Jei yra kažkas kas gali iššifruoti žmogų, kaip žvaigždžių raštą dangaus skliaute, tai tik Dievo buvimas, slėpiningas tačiau realus, konkrečiame visų žmonių kūne, o ypatingai – pačių vargingiausių Meksikos vargdienių kūnuose.

Šventosiose Mišiose prie Meksikos ir JAV sienos popiežius Pranciškus pasmerkė neteisingumo situacijas, kurias patiria visi, kurie dėl skurdo ir smurto verčiami keliauti į šiaurės Ameriką.

Ciudad Juareze, kaip ir kitose pasienio zonose susikaupęs didžiulis migrantų skaičius iš visos Centrinės Amerikos ir kitų žemyno kraštų, taip pat meksikiečių, kurie stengiasi pereiti į kitą pusę. Šis perėjimas yra kupinas baisiausio neteisingumo: žmonės paverčiami vergais, įkaitais, pagrobiami, daugelis mūsų brolių paverčiami prekybos žmonėmis aukomis. Jie vargsta ne tik vargą, bet ir visokį smurtą. Jaunuoliai žudomi kaip galvijai jei tik pabando ištrūkti iš smurto ir narkotikų pragaro. Ir ką sakyti apie moteris, iš kurių atimtas gyvenimas?

Gana mirties ir išnaudojimo – tęsė popiežius. Prašykime Dievo, kad suteiktų atsivertimo malonę, kad išmoktume verkti, kad mūsų širdys būtų atviros. Visuomet yra galimybė pasikeisti, visuomet galima suspėti sureaguoti, kad pakeistume tai kas žudo mus kaip tautą, kas nužmogina žmogų. Visuomet yra laikas prašyti Dievo gailestingumo. Gailestingumas drąsina matyti dabartį, pasitikėti visu tuo, kas sveiko ir gero glūdi žmogaus širdyje. Dievo gailestingumas yra mūsų skydas ir stiprybė.

Tai ašaros, kurios leidžia atverti kelią į persimainymą, suminkštinti širdis, nuskaidrinti žvilgsnį ir pamatyti nuodėmės liūną, kuriame daug kartų būname pasinėrę. Ašaros geba sušvelninti žvilgsnį ir sukietėjusį nusistatymą kitų kančios atžvilgiu. Ašaros, sakė popiežius Pranciškus, gali sužadinti lūžį, leidžiantį atsiversti. Petras, išdavęs Jėzų, pravirko, o jo ašaros atvėrė jam širdį. Šiais gailestingumo metais noriu su jumis šioje vietoje šauktis dieviškojo gailestingumo, prašyti ašarų ir atsivertimo malonės.

Popiežius, sveikindamas Mišių dalyvius, padėkojo tūkstančiams žmonių, atvykusių į Mišias kitoje sienos pusėje, JAV, ypač susirinkusiuosius į El Paso universiteto stadioną „Sun Bowl“ su savo vyskupais. Technologijų dėka, sakė Pranciškus, galime kartu melstis, giedoti ir švęsti Viešpaties gailestingąją meilę, kuria dalytis negali sukliudyti jokia siena. (Vatikano radijas)