Popiežius Meksikos kunigams: Pavojingiausia pagunda – nusivylimas

Tęsdamas apaštališkąjį vizitą Meksikoje, antradienį popiežius lankėsi Morelia mieste, už poros šimtų kilometrų į vakarus nuo sostinės. Čia Pranciškus aukojo Mišias, kuriose dalyvavo kunigai, vienuoliai ir seminaristai, šia proga atvykę iš visų Meksikos vyskupijų.

Mišių homilijoje pradžioje popiežius priminė posakį: „Sakyk man kaip tu meldiesi, o aš pasakysiu kaip tu gyveni; sakyk man kaip tu gyveni, o aš pasakysiu kaip tu meldiesi“. Mūsų malda atspindi mūsų gyvenimą ir mūsų gyvenimas kalba apie mūsų maldą. Maldos išmokstama, taip kaip išmokstama vaikščioti ir kalbėti.

Jėzus įvesdino mokinius į savo slėpinį, supažindindamas juos su savo gyvenimu, kartu su jais keliaudama ir valgydamas, mokydamas ir gydydamas, melsdamasis ir pavyzdžiu rodydamas ką reiškia būti Dievo Sūnumi ir išmokydamas į Dievą kreiptis kaip į mūsų Tėvą. Jėzus ir mus pašaukė dalyvauti jo gyvenime, jo dieviškajame gyvenime, - kalbėjo popiežius dvasininkams ir vienuoliams. Vargas mums jei mes juo nesidalintume su kitais, jei neliudytume ką matėme ir girdėjome.

Mes prašome dangiškąjį Tėvą, kad jie neleistų mūsų gundyti. Kokios pagundos gresia mums šiandien? Manau, - sakė Pranciškus, - kad galime jas apsibendrinti vienu žodžiu – nusivylimas, pasidavimas. Sunkumų, su kuriais kasdien susiduriame, akivaizdoje velnias su mumis kovoja savo mėgiamiausiu ginklu – gundo mus nusivilti ir pasiduoti. Esame gundomi užsidaryti zakristijose, pasislėpti tariamai saugiuose apkasuose; esame gundomi ne tik nekurti naujų projektų, bet ir nedėkoti Dievui ir jo nešlovinti. Dėl to Jėzus mus ir moko prašyti Dangiškąjį Tėvą, kad neleistų mūsų gundyti.

Pasak popiežiaus, labai svarbu pasižiūrėti į mūsų gundymų istoriją, kad galėtume aiškiau suvokti kas esame ir ko esame verti. Juk ne viskas nuo mūsų prasidėjo ir ne viskas su mumis baigsis. Turime gerai žinoti istoriją, kuris mus atvedė iki šiandien.

Popiežius ragino Meksikos kunigus ir vienuolius atsiminti ir savo šalies evangelizavimo istoriją, atvedusią iki mūsų dienų. Homilijoje buvo paminėtas ir pirmasis popiežiaus lankomos vietos vyskupas Vasco Vásquez de Quiroga, buvęs teisininkas ir vietinių indėnų gynėjas, kuris jau brandžiame gyvenime atpažino pašaukimą į kunigystę ir galiausiai tapo vyskupu.

Šis ispanas, dėl indėnų tapęs indėnu, matydamas išnaudojamus ir niekinamus žmones, nepasidavė nusivylimo pagundai, bet visą savo gyvenimą skyrė kovai su neteisybe. Į žmonių kančias jis atsiliepė tikėjimu ir konkrečiais veiksmai jų labui. Dėl to indėnai jį vadino „Tata Vasco“, kas purepechas genties kalba reiškia „Tėvelis Vasco“.

Tėvas, tėtis, aba... Jėzus mus moko šiuo vardu kreiptis į Dievą. Prašykime jį, kad neleistų mūsų gundyti, neleistų pasiduoti nusivylimui, kad padėtų gerai visada atsiminti mūsų tikėjimo protėvius, kurie savo gyvenimu mus moko tarti: „Tėve mūsų“. (Vatikano radijas)