Popiežius Pranciškus pradėjo kelionę į Meksiką, su stotele Kuboje

Penktadienį anksti ryte popiežius Pranciškus paliko šv. Mortos svečių namus Vatikane ir pasiekė Fiumicino oro uostą Romos apylinkėse. Jį, palydą ir žurnalistus skraidinantis lėktuvas pakilo 8.24  valandą ryto vietos laiku. Tai šiek tiek vėliau nei planuota, nes, kaip pranešė žinių agentūros, skubos tvarka turėjo nusileisti vienas keleivinis lėktuvas.

Popiežiaus kelionė truks apie dvylika valandų, per kurias nuskris 8700 kilometrų, ir pirmoji stotelė yra, kaip pranešta likus vos savaitei iki kelionės, Kubos sostinės Havanos „Jose Marti“ tarptautinis oro uostas, kuriame įvyks pirmasis istorinis susitikimas tarp Romos katalikų Bažnyčios ir Maskvos ortodoksų Bažnyčios primų. Maskvos patriarchas Kirilas yra lankęsis Romoje ir susitikęs su popiežiumi Benediktu XVI, bet tai buvo prieš jo išrinkimą patriarchu.

Tradiciškai Šventasis Tėvas pasiuntė sveikinimo telegramas tų kraštų vadovams, kurių teritorijas kirs skrydžio metu, pirmiausia Italijos respublikos prezidentui, taip pat Prancūzijos, Ispanijos, Portugalijos, Jungtinių Valstijų ir Bahamų salų vadovams.

Pagal skrydžio planą Pranciškaus lėktuvas Havanoje nusileis apie 14 valandą vietos laiku (apie 21 valandą Lietuvos laiku), čia jį pasitiks katalikų Bažnyčios Kuboje vyresnieji, šalies prezidentas Raul Castro, o tuoj po to įvyks susitikimas su Kirilu. Susitikimui baigiantis, 16.30 vietos laiku, bus pasirašyta ir paskelbta bendra deklaracija.

Žiniasklaidoje pabrėžiant šio susitikimo istoriškumą neretai buvo paminima, kad tai pirmasis susitikimas nuo 1054 metų didžiosios schizmos tarp Vakarų ir Rytų, bet tai nėra visai tikslu. Istoriniai faktai byloja, kad Maskvos patriarchatas didele dalimi yra pačioje X amžiaus pabaigoje įsteigtos Kijevo metropolijos paveldėtojas ir tradicijos tęsėjas, tačiau reikia atsiminti, kad Kijevo metropolinė ortodoksų Bažnyčia buvo Konstantinopolio ortodoksų Bažnyčios „duktė“ ir kelis šimtmečius priklausė jos jurisdikcijai.

1461 metais buvo išrinktas pirmasis Maskvos ir Rusijos metropolitas be Konstantinopolio patriarcho pritarimo ir tai sukūrė bažnytinį konfliktą, kuris galutinai buvo išspręstas tik 1589 metais, kai tuometinis Konstantinopolio patriarchas Jeremijas II sutiko pripažinti naująjį Maskvos ortodoksų metropolitą Jobą patriarchu, o rusų ortodoksų Bažnyčios rangą pakėlė iki patriarchato, greta kitų keturių istorinių ortodoksų patriarchatų – Jeruzalės, Antiochijos, Aleksandrijos ir Konstantinopolio. Būdamas gausiausiu Maskvos patriarchatas turi didelį svorį visame ortodoksų pasaulyje, kurį sudaro bent keturiolika savarankiškų Bažnyčių.

Taigi, nors nėra teisinga sakyti, kad tai pirmasis susitikimas nuo XI amžiaus schizmos, nes tuo metu Maskvos patriarchatas paprasčiausiai neegzistavo, tačiau susitikimas tikrai istorinis, nes tai iš tiesų pirmas oficialus Maskvos ir Romos primų susitikimas. Tačiau kelią jam atvėrė ne vien pastarieji metų ar dviejų pokalbiai, bet pirmiausia 1964 metų Konstantinopolio patriarcho Atenagoro ir popiežiaus Pauliaus VI susitikimas Jeruzalėje, ženklinęs lūžį katalikų ir ortodoksų santykiuose. Po to įvyko daug kitų įvairaus lygio susitikimų ir kontaktų su įvairiomis ortodoksų Bažnyčiomis ir jų vyresniaisiais. Štai, per savo pontifikatą popiežius Pranciškus asmeniškai jau yra susitikęs su Konstantinopolio patriarchu Baltramiejumi, Antiochijos patriarchu Jonu X ir Jeruzalės patriarchu Teofiliu. (Vatikano radijas)