Popiežius ir Kinija. Pokalbio pradžia

Popiežius Pranciškus davė pirmąjį interviu apie Kiniją internetinio laikraščio „Asia Times“ bendradarbiui Francesco Sisci. Pokalbyje Šventasis Tėvas pasveikino su Kinijos Naujaisiais metais (vasario 8 d.) Kinijos prezidentą Xi Jinpingą ir visą kinų tautą, nuoširdžiai dalijosi įžvalgomis apie Kinijos atsivėrimą pasauliui, santykių ateitį, šeimos politiką, gailestingumą, katalikų Bažnyčią. Popiežius palinkėjo kinams niekuomet neprarasti savo, kaip kilnios tautos istorinio sąmoningumo. Kinų tauta didi, turtinga savo istorine išmintimi. Pasaulis žavisi jūsų išmintimi, sakė popiežius.

Šventasis Tėvas kalbėjo apie atsakingą požiūrį į savo praeitį ir ateitį, dialogo būtinumą. Popiežius sakė, kad jis žavisi Kinija visai kaip Matteo Ricci, garsusis jėzuitas misionierius, kuris ir nurodė būdą kaip dialoguoti su Kinija: per susitikimą su jos didinga kultūra ir garbinga išmintimi. Ricci patirtis moko, kad reikia pradėti dialogą su Kinija dėl jos sukauptų išminties ir istorijos turtų. Tai daug kuo palaiminta šalis. Ir katalikų Bažnyčia, kuriai privalu gerbti visas civilizacijas, privalo ypatingai gerbti kinų civilizaciją.

Krašto kultūros ir išminties sukaupti turtai savaime paplinta, žmonija ir civilizacijos linksta komunikuoti. Kai dėl savigynos komunikacijos tonas tampa agresyvus – prasideda karai. Todėl didelis iššūkis palaikyti taikos pusiausvyrą. Europa daug gauna iš daug siūlančios ir gebančios duoti Kinijos, todėl reikia priimti šį iššūkį. Vakarų pasaulis, Rytų pasaulis ir Kinija visi turi galimybę palaikyti taikos pusiausvyrą ir galią tai padaryti. Turime rasti kelią kaip tai padaryti per dialogą. Kito kelio nėra, patikino popiežius Pranciškus.

Tautos istorija visuomet yra kelias, kuriuo einama kartais greičiau, kartais lėčiau, kartais būna sustojimų, klaidų, tuomet reikia šiek tik pažengti atgal. Jei suklystama, reikia atsekti žingsnius, kad pasuktume teisingu keliu. Žengdama pirmyn tauta kurias savo istoriją. Manau, kinų tauta žengia pirmyn ir tai jos didybė.

Kiekviena tauta turi susitaikyti su savo istorija kaip su savu keliu, su laimėjimais ir klaidomis. Susitaikymas su savo istorija padeda augti, bręsti. Būtų galima prisiminti ir gailestingumą. Juk sveika, kai asmuo yra gailestingas sau, savo atžvilgiu. Manau, tą patį galima pritaikyti tautai: sveika tautai jei yra gailestinga sau. Svarbu nepavargti ir nesustoti vietoje, neapkarsti ir nesugesti. Atsakingas kelio įvertinimas, pripažinimas to, kas buvo, leidžia atskleisti savo istorinį ir kultūrinį turtingumą. (Vatikano radijas)