Maldos už krikščionių vienybę savaitė Lietuvoje (papildyta)

Vilniuje sausio 25 d. ekumeninėmis pamaldomis Šv. Jono bažnyčioje užsibaigė maldų už krikščionių vienybę savaitė. Pamaldose dalyvavo arkivysk. Gintaras Grušas bei liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis kartu su savo Bažnyčių kunigais. Į bendrą maldą įsijungė taip pat ortodoksų, reformatų: metodistų, Laisvųjų krikščionių bei Tikėjimo žodžio Bažnyčių dvasininkai. Pamaldų procesijoje skirtingų krikščioniškų konfesijų dvasininkai atnešė prie altoriaus žvakę ir druską kaip ženklą kvietimo visiems krikščionims vieningai nešti pasauliui šviesą ir pasaulį pasūdyti.

Po Dievo Žodžio skaitymo, liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis savo homilijoje ragino visus krikščionis priimti Dievo dovaną būti pasaulio šviesa ir druska, nešti į pasaulį gyvąją šviesą – Kristų, nepaisant mūsų skirtumų kartu ištarti „Jėzus Kristus yra Viešpats“.

Po homilijos, visi susirinkę krikščionys atsiliepdami į Kristaus vienybės troškimą, kartu užsidegė žvakutes ir paragavo druskos. Šis gestas liudijo skirtingų krikščionių bendrą tikslą – pasūdyti gendantį pasaulį ir apšviesti nuodėmės tamsumas.

Arkivysk. Gintaras Grušas pakvietė visus krikščionis melsti gailestingumo Gailestingumo apaštalės sesers Faustinos žodžiais. Po kartu sukalbėtos „Tėve mūsų“ maldos krikščionys skirtingų konfesijų broliams palinkėjo ramybės. Pamaldas užbaigė Šventosios Dvasios vienuolyno ortodoksų choro giesmė ir palaiminimas. Visi pamaldų dalyviai buvo pakvieti į agapę.

Renata Žiūkaitė Vatikano radijui iš Vilniaus

* * *

Ekumeninės pamaldos vyko ir Kauno arkivyskupijoje. Sausio 24-ąją arkivyskupijos kurijos kvietimu ekumeniniam susibūrimui ir maldai duris svetingai atvėrė Kauno Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) rektorato bažnyčia.

Gausiai sekmadienio popietę susirinkę kelių krikščioniškų Bažnyčių ir bendruomenių nariai bei dvasininkai drauge meldė vienybės Kristuje pagal brolių krikščionių kaimyninėje Latvijoje šiemet Maldos savaitei parengtus tekstus. Dalijamos žvakelės, Vytauto Didžiojo bažnyčios jaunimo grupės šlovinimo giesmė pasitiko visus, tą popietę užsukusius į šią katalikų bažnyčią Kauno senamiestyje. Pamaldos prasidėjo jaudinančiu Švč. Trejybės pagarbinimu brolių stačiatikių giesmėje ir visų dalyvavusių bendruomenių atstovų bei dvasininkų procesija.

Joje prie altoriaus buvo atnešta Šventojo Rašto knyga ir šiemetinės ekumeninės maldos simboliai: Velykų žvakė, duona ir druska. Prie Didžiojo altoriaus procesija atėjo pamaldoms vadovavęs Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ, Vytauto Didžiojo bažnyčios rektorius kun. Kęstutis Rugevičius, t. Gintaras Vitkus SJ bei kun. Linas Šipavičius, taip pat brolių stačiatikių Kauno Apreiškimo Švč. M. Marijai bažnyčios klebonas kun. Nikolajus Murašovas, Kauno jungtinės metodistų bažnyčios kun. Remigijus Matulaitis, Kauno evangelikų reformatų bažnyčios diak. Jonas Žiauka ir Krikščionių bendrijos „Tikėjimo žodis“ Kauno bažnyčios pastorius Gabrielius Lukošius.

Pamaldų liturgijoje pradžios maldą šaukiantis Šventosios Dvasios, kad Ji pašalintų iš širdžių, bendruomenių ir pasaulio visus susiskaldymus, kad Jėzaus vardu visa padarytų viena, netrukus keitė nuolanki Sutaikinimo malda prašant Tėvą iš savo gailestingumo dovanoti netobulumus, pripildyti savo malonės ir šventumo.

Skirtingų bendruomenių dvasininkams perskaičius Šventojo Rašto skaitinius, o katalikų kunigui paskelbus Evangeliją (pagal Matą 5, 1–16), dalyvavę dvasininkai pasakė trumpas homilijas.

Kun L. Šipavičius atkreipė dėmesį į duonos, druskos, šviesos simbolius ir pabrėžė, jog krikščionybė duoda pasauliui šviesą, gyvybę ir priartina jį prie Viešpaties Jėzaus Kristaus. Pasak metodistų kun. R. Matulaičio, Viešpats kviečia visus trokštančius ateiti prie Jo gyvybės vandens, ir šis dieviškasis pakvietimas yra Jo malonė būti pagirdytiems ir nebetrokšti per amžius. Pastorius G. Lukošius minėjo, jog Dievo Dvasios stebuklą matome, kai esame šviesa ir druska, kai elgiamės kitaip, nei šis pasaulis. Evangelikų reformatų diak. J. Žiauka pastebėjo, jog dvasiniame gyvenime kartais žavimės kitais asmenimis, tačiau Jėzus Kristus buvo vienintelis Asmuo, nukryžiuotas ir Dievo prikeltas. Stačiatikių kun. N. Murašovas sakė, jog ši bendra malda, palyginti su pasaulio didybe, atrodytų maža, tačiau, kaip našlės atiduotą vienintelį skatiką, Viešpats priima ją, sklindančią iš tyros širdies.

Trumpą žodį taręs arkivysk. L. Virbalas paliudijo apie puikiai tarpusavyje sutarusių krikščionių bendrystę gimtuosiuose Biržuose bei jam tarnaujant Popiežiškojoje Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės Russicum kolegijoje. Ganytojas atkreipė dėmesį į popiežiaus Pranciškaus bendrojoje audiencijoje (kurioje arkivyskupas tą savaitę dalyvavo su jaunimo grupe iš Kauno) pasakytus žodžius apie Latvijos liuteronų katedros krikštyklą, kuri yra visų Latvijos krikščionių pradžios, šaltinio ženklas. Krikštas pašaukia iš tamsos, iš nuodėmės, įskiepija Kristuje, sujungia krikščionis Jame.

„Patyrę Gailestingumą, esame kviečiami būti kartu. Pakrikštytųjų bendrumo įvaizdis galėtų būti apaštalo Pauliaus mintis, kad yra vienas kūnas ir daug narių (plg. 1 Kor 12). Mūsų troškimas – ne padaryti, kad būtume vienodi, tarsi vienas narys, bet kad būtų tokia bendrystė, kokia yra vieno kūno, kur vienam nariui reikia kito. Kiekviena bendruomenė, Bažnyčia turėtų sakyti viena kitai: neįsivaizduoju Kristaus kūno be tavęs, tu esi Kristui reikalinga taip, kaip ir aš. Bet kūnas gyvas tuomet, kai priimam gyvybę iš Kristaus, ja dalijamės, tarnaudami ir turėdami vieną bendrą tikslą – Dievo garbę ir žmonių išgelbėjimą. Tegul Viešpats padeda mums, pakrikštytiems, būti tuo gyvybingu kūnu, kad vienas kitą priimdami, pripažindami Jam tarnautume“, – sakė arkivyskupas L. Virbalas.

Išskirtinė ir ypač jaudinanti buvo šiųmečių pamaldų dalis – krikščioniškojo įsipareigojimo būti druska ir šviesa apeigos. Giedodami „Jėzau, esi šviesa“ visi pamaldų dalyviai ėjo prie altoriaus užsidegti žvakelių nuo Didžiosios žvakės ir suvalgyti krislelį druskos – tuo atminti ir atnaujinti savo, kaip krikščionių, užduotį būti pasaulio šviesa ir žemės druska, visiems garsinti šlovingus Viešpaties darbus (plg. 1 Petro 2, 9).

Vilties maldą, kad Viešpats perkeistų, padarytų krikščionis viena šventa Kristaus tauta, Ekumeninių pamaldų dalyviai, kaip vieno dangaus Tėvo vaikai, su uždegtomis žvakėmis rankose drauge užbaigė Jėzaus išmokyta malda „Tėve mūsų“, o vėliau palinkėjo vieni kitiems Kristaus atneštos ramybės.

Pasibaigus pamaldoms jų dalyvių palaiminimu, buvo atsiliepta į latvių ekumeninės grupės kvietimą atlikti dar vieną svetingumo ir broliškumo gestą – iš bažnyčios išeinantys skirtingų bendruomenių nariai dalijosi nuo altoriaus atneštos duonos gabalėliais, o savo auka kaip ir kasmet buvo kviečiami paremti Biblijos draugijos Lietuvoje veiklą.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

* * *

Telšių vyskupijoje, Klaipėdoje vyko ne vienas renginys – pamaldos, kurių metu įvairių krikščioniškų konfesijų dvasininkai ir tikintieji rinkosi į ekumenines pamaldas, kartu giedojo, gilinosi į Dievo Žodį, klausėsi dvasininkų sakomų pamokslų, išgyveno bendrystę agapės metu.  

2016 m. sausio 25 dieną Klaipėdos universiteto koplyčioje vyko ekumeninės pamaldos, kuriose dalyvavo akademinė bendruomenės atstovai: universiteto dėstytojai, studentai, krikščioniškų konfesijų dvasininkai. Tą dieną 12 val. vykstančioms pamaldoms vadovavo Telšių vyskupijos vyskupai Jonas Boruta SJ ir jo pagalbininkas vyskupas Linas Vodopjanovas OFM ir Lietuvos Evangelikų Liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis, Klaipėdos Evangelikų Liuteronų parapijos klebonas kun. Reinholdas Moras, Klaipėdos Katalikų Bažnyčios kunigai mons. prof. Arvydas Ramonas, kan. doc. Vladas Gedgaudas, kiti dvasininkai ir akademinės bendruomenės nariai. Pamaldų metu buvo išsakyti sveikinimai, pasidžiaugta gražiu ir prasmingu susitikimu pamaldose, giedamos giesmės, skaitomas Šventasis Raštas. Tiek Evangelikų Liuteronų vyskupas, tiek ir Telšių vyskupijos ganytojai, dalindamiesi įžvalgomis išryškino vienybės svarbą, nes, anot kalbėjusių, šių dienų pasaulyje labai svarbu išlaikyti aiškias pozicijas, vedančias į vertybių puoselėjimą, kartu ieškoti išeities iš sudėtingų, visuomenėje vykstančių procesų. Kritaus Evangelija visus apjungia ir kviečia sutarti tarpusavyje, kad tikėjimo šviesa būtų paskleista pasaulyje.

Po pamaldų vyko gražus ir nuoširdus pabendravimas bendrai surengtoje agapėje. Tokie gražūs ir prasmingi susitikimai maldų už krikščionių vienybę savaitėje veda į dvasinę bendrystę ir padeda geriau suvokti Kristaus paskelbtąją Gerąją Naujieną.

Vatikano radijui iš Telšių vyskupijos kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas 

* * *

Sausio 24 d. Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje vyko ekumeninės pamaldos. Pamaldoms vadovavo J. E. Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, homiliją sakė Panevėžio Vynuogyno evangelinės bažnyčios pastorius Žilvinas Škulevičius. Kartu su įvairių krikščioniškų denominacijų tikinčiaisias taip pat meldėsi Ortodoksų Kristaus Prisikėlimo parapijos klebonas tėvas Fiodor Guriliov, Evangelikų reformatų bažnyčios vicesuperintendentas Biržų parapijos klebonas kun. Rimas Mikalauskas, Panevėžio Tikėjimo žodžio bažnyčios pastorius Ramūnas Jukna, Jungtinės metodistų bažnyčios Panevėžio bendruomenės pirmininkė Regina Juškienė, katalikų kunigai prel. Bronius Antanaitis, Rimantas Kaunietis, Simas Maksvytis, Eugenijus Troickis, Saulius Černiauskas. Pamaldose giedojo giesmininkai iš Panevėžio Švč. Trejybės rektorato, Vynuogyno evangelinės bažnyčios ir Tikėjimo žodžio bendruomenės. Akomponuojant katedros vargoninkui A. Šaukliui soliavo Regina Juškienė.

panevezys.lcn.lt

* * *

Sausio 22 d. Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje vyko Ekumeninės pamaldos, skirtos Gailestingumo metams. Pamaldoms vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, kartu meldėsi už ekumenizmą atsakingas šv. Jurgio parapijos klebonas, generalvikaras kun. Saulius Matulis ir vyskupijos kurijos kancleris kun. Evaldas Alūza.

Į pamaldas kviesti visų konfesijų krikščionys. Pamaldų pradžioje kun. Evaldas trumpai papasakojo apie praktiką melstis už vienybę, kvietė susirinkusiuosius melstis, kad visi būtume viena.

Šiaulių vyskupas, sakydamas pamokslą, akcentavo Viešpaties troškimą: „Kai pažvelgiame į krikščionis, kurių vienybės nematome, skaudu, nes Viešpats nori, kad būtų viena širdis“. Gailestingumo metais ganytojas kvietė, siekiant vienybės, daryti atgailą, atsiprašyti vieniems kitų, atleisti ir būti gailestingiems.

Laisvųjų krikščionių bendruomenės atstovas pristatė naująjį Evangelijos pagal Morkų ekumeninį leidimą. Kvietė, savo pastebėjimais, visus prisijungti prie kitų evangelijų vertimo, kad darbas visiems būtų naudingas.

siauliuvyskupija.lt