Ekumeniniai santykiai su slaviškomis ortodoksų Bažnyčiomis

Šventojo Sosto dienraščio „l’Osservatore Romano“ puslapiuose Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pareigūnas, dominikonas Hyacinthe Destivelle apžvelgė 2015 metų ekumeninius santykius su slaviškomis ortodoksų Bažnyčiomis, ypač su serbų ortodoksų Bažnyčia ir Maskvos patriarchatu.

Tarp pripažintų 14 savarankiškų ortodoksų Bažnyčių penkios vienija slaviškų tautų tikinčiuosius – tai Maskvos patriarchatas, apimantis bendruomenes ir kitose šalyse, ypač Ukrainoje ir Baltarusijoje, serbų patriarchatas, bulgarų patriarchatas, Lenkijos autokefalinė Bažnyčia ir Čekų teritorijų bei Slovakijos autokefalinė Bažnyčia. Pažymėtina, kad slavai ortodoksai sudaro du trečdalius viso pasaulio ortodoksų.

Griuvus Berlyno sienai santykiai tarp slavų ortodoksų Bažnyčių ir katalikų Bažnyčios pasižymėjo sunkumais, kurie buvo ne tiek teologiniai, kiek psichologiniai: atsinaujino praeities žaizdos, įtarumas. Šiame kontekste išryškėjo dvejopa ekumeninių santykių kryptis – tai ką galima pavadinti „atminties ištyrinimu“ ir „kultūriniu ekumenizmu“.

Pirmąjį gerai iliustruoja 2015 metų santykiai su serbų patriarchatu. Kardinolas Kurt Koch, Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas, dukart vyko į Serbiją susitikti su patriarchu Irenijumi. Vasario mėnesį kardinolas atvežė patriarchui, šiam uždavus klausimų, popiežiaus paaiškinimą dėl palaimintojo kardinolo Aloyzo Stepinac kanonizacijos. Popiežius pasiūlė sukurti mišrią grupę, kuri tirtų kroatų ir serbų santykius Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Abipusiai sužeidimai tarp kroatų katalikų ir serbų ortodoksų verčia kartu peržiūrėti kiek įmanoma objektyviu būdu bendrą istoriją, konkrečiau, kardinolo Stepinac veiklą. Šis „atminties ištyrinimas“ yra atskiras nuo kanonizavimo bylos procesas, tačiau būtinas Bažnyčių ir bendruomenių susitaikymui.

Dominikonas primena didįjį tokio susitaikymo pavyzdį: 1965 metų gruodžio 7 dienos abipusių ekskomunikų atšaukimą patriarcho Atenagoro ir popiežiaus Pauliaus VI lūpomis, kurį įmanomu padarė abipusis ir savikritiškas žvilgsnis į istoriją, leidęs pripažinti žaizdas, susitaikyti ir jas peržengti. Kitą panašų ir sėkmingą pavyzdį pateikia Čekijos katalikų ir husitų skausmingo konflikto peržiūrėjimas kartu. Kardinolas Koch į Serbiją sugrįžo gegužės mėnesį ir čia, susitikęs su patriarchu ir kitais ortodoksų ganytojais, sužinojo apie pritarimą mišrios grupės darbui, ta pačia proga aplankydamas Serbijos katalikų bendruomenes ir dalyvaudamas įvairiose ekumeninėse iniciatyvose. Vos prieš keletą dienų, sausio 16, serbų ortodoksų Bažnyčios delegacija atvyko į Romą ir susitiko su popiežiumi Pranciškumi. Reikia viltis, kad mišri darbo grupė jau šiais metais pradės tyrimą.

Jos gera eiga, priduria dominikonas, būtų geru pavyzdžiu ir paskata kitoms skausmingoms situacijoms, kaip kad Ukrainos graikų katalikų ir Maskvos patriarchato santykiams spręsti. Šis bei tas šia linkme jau padaryta, kaip liudija praėjusio rugsėjo seminaras Kijeve apie „Tiesą, atmintį ir susitaikymą“.

Kalbėdamas apie Šventojo Sosto santykius su Maskvos patriarchatu, t. Destivelle pažymėjo abipusių kontaktų skaičių: per 2015 metus vien metropolitas Hilarionas, Maskvos patriarchato išorinių santykių departamento pirmininkas, Romoje apsilankė keturis kartus, susitiko su popiežiumi, valstybės sekretoriumi kardinolu Pietro Parolinu ir kardinolu Kochu. Paskutinįjį kartą metropolitas Hilarionas viešėjo Romoje kaip Vyskupų sinodo apie šeimą stebėtojas ir broliškas delegatas.

2015 metai buvo turtingi kultūrinio ekumenizmo iniciatyvomis. Buvo sukurta mišri kultūrinių projektų grupė, kuri padėjo įgyvendinti tris užmojus. Pirma, tai Romos popiežiškuosiuose universitetuose besimokančių katalikų kunigų grupės vasaros kursas Maskvoje, susitinkant su ortodoksais, lankant jų pagrindines šventoves, susipažįstant su apeigomis ir dvasingumu. Antra, tai šiuolaikinio rusų religinio dailininko Vasilijaus Nesterenko darbų paroda Romoje. Trečia, tai Siksto koplyčios ir Maskvos patriarchato chorų, kartu atliekant Rytų ir Vakarų sakralinės muzikos kūrinius, koncertas Laterano bazilikoje.

Kultūrinis skirtumas, koncerto proga sakė kardinolas Koch, yra vienas iš veiksnių, kurie gali sukurti nesusipratimus, todėl svarbu pažinti kitų krikščionių kultūrą ir suprasti kaip jie, kiekviena tauta pagal savo istoriją ir genijų, žvelgia į visiems bendrą Evangeliją. (Vatikano radijas)