Apie Eucharistiją ir dialogą. Kaip atsiliepti į Jėzaus šauksmą nuo kryžiaus?

„Kristus jumyse – garbės viltis“ (Kol 1,27). Šv. Apaštalo Pauliaus laiško kolosiečiams žodžiai parinkti būsimo Tarptautinio Eucharistinio Kongreso tema. Jis įvyks jau šį mėnesį Sebu mieste, Filipinuose. Sausio 24 dieną prasidėsiantis 51 Tarptautinis Eucharistinis kongresas tęsis savaitę, iki sausio 31 d.

„Eucharistija yra Misija. Misija yra Dialogas“. Pranešimą šia tema skaitys vienas iš kongreso paskaitininkų, arkivyskupas Thomas Menamparampil, ganytojo pareigas vykdantis jau 35 metus ir, nepaisant amžiaus – spalį jam sukanka 80 metų, nuo 2014-ųjų administruojantis Jowai vyskupiją, Indijos rytuose, Maghalajos valstijoje, Bangladešo pasienyje. Iškilų Indijos ganytoją pakalbino Indijos portalas mattersindia.com.

Pasak arkivyskupo T. Menamparampil, nėra abejonių, kad Eucharistija yra „misija“: Eucharistija reiškia skelbimą ir suteikia galią misijai. Tačiau kai kalbama apie misiją kaip dialogą iškyla įvairūs klausimai, nes daugelis suvokia dialogą tik kaip akademines pratybas. Kitiems dialogas reiškia derybas tarp skirtingiems interesams atstovaujančių grupių. Dar kiti dialogą sieja su diplomatija ir realia politika.

Dialogas iš tikrųjų yra vieni kitų ugdymas, sako arkivyskupas T. Menamparampil. Tai ryžtas išmokti ir noras dalytis. Žinia, perduodama dialogo kontekste yra labiausiai įtikinanti. Taip darydamas Sokratas susilaukė skaitlingų pasekėjų: keldamas klausimus ir į juos atsakydamas, kviesdamas susimąstyti, darydamas nelauktas išvadas. Anot arkivyskupo, taip pat darė ir Buda.

Jėzus tokį metodą iškėlė į naujas aukštumas. Daugelį jo pokalbių tekstų autoriai pristatė argumentų ir debatų forma, atspindint įtemptas situacijas, kuriose gyveno pirmieji krikščionys. Iš tiesų tai buvo labai gyvi dialogai, kurie domino jų dalyvius, sakė arkivyskupas. Pasak jo, dialogai būna įdomūs, kai yra susiję su gyvenimiškais reikalais, pav. kai kartu ieškoma būdų išspręsti šiuolaikines problemas, tokias kaip skurdas, smurtas, korupcija, aplinkos niokojimas.

Arkivyskupas Thomas Menamparampil neabejoja, kad šiandien dialogas, kaip sako popiežius Pranciškus, turi ieškoti būdų kaip atsiliepti į vargšų šauksmą, kaip atsiliepti į Jėzaus šauksmą nuo kryžiaus, kaip rūpintis niokojama aplinka, kaip išgydyti istorines žaizdas, kaip suprasti tautų kultūros ir civilizacijos išmintį, kaip pasiekti visuomenių kolektyvinę pasąmonę, kad būtų galima diskutuoti dar gilesnėmis temomis.

Dialogas neatmeta kvietimo sekuliarizuotai visuomenei, kad ji geriau pažvelgtų į save ir kritiškiau save suvoktų, kaip ir nekliudo nuolankiai pasiūlyti bendrą kelią į žmonijos galutinį tikslą.

Galbūt kai kas tam tikru momentu teirausis apie Paslėptąjį Dievą (Latens Deitas, Deus Absconditus), apie Dievą, kuris slypi Eucharistijos slėpinyje, arba tyli Raštuose tol, kol jis paaiškinamas. Arkivyskupas pridūrė, kad jo pranešimas apie Eucharistiją, Misiją ir Dialogą Tarptautiniame eucharistiniame kongrese remsis tylios adoracijos patirtimis.

Popiežiui Pranciškui Penkiasdešimt pirmajame  Tarptautiniame eucharistiniame kongrese atstovaus jo ypatingasis pasiuntinys kardinolas Charles Maung Bo, Jangono arkivyskupas iš Mianmaro. (Vatikano radijas)