Religijos laisvės byla JAV Aukščiausiajame teisme

Sausio 4 dieną Mažosios vargšų seserys įteikė JAV Aukščiausiajam teismui atmintinę dėl Obamos vyriausybės sveikatos apsaugos politikos, priimtos 2010 metais. Aukščiausiasis teismas – aukščiausia juridinė institucija šalyje - imtis šios bylos sutiko po kelių raundų žemesnės instancijos teismuose, kurių sprendimai, priimti nelengvai ir nevieningai, neatsiliepė į jų prašymus. Pasak vienuolinės kongregacijos, tai galiausiai ne sveikatos apsaugos, bet religijos laisvės problema.

Kai Obamos vyriausybė pradėjo sveikatos apsaugos ir draudimo reformą, ji sulaukė ir didelio katalikų bendruomenės palaikymo, nes iš tiesų pasiūlė ir suteikė apsaugą dideliam skaičiui asmenų. Tačiau tuo pat metu atsirado ir išsivystė nesutarimas bei teisinis konfliktas dėl vieno konkretaus aspekto: darbdavio teikiamas draudimas turėjo apimti ir kontracepciją, sterilizaciją, abortą, galimai abortuojančius medikamentus. Ši dalis prieštarauja ne vien katalikų, bet ir kitų krikščioniškų konfesijų ar kitų religijų moralinėms nuostatoms.

Vyriausybė numatė išimtis, kurios leido religinėms bendruomenėms ar organizacijoms iš savo užsakomo draudimo paketo išbraukti tas paslaugas, kurios prieštarauja jų įsitikinimams, vis tik įstatymo formuluotė buvo pakankamai siaura.

Mažosios vargšų seserys, kurių pagrindinė veikla yra senelių globa, vykdoma trisdešimtyje namų JAV ir daugybėje kitų valstybių, nepateko į išimčių rėmus, nes žemesnės instancijos teismai nusprendė, kad Vyriausybės sukurto mechanizmo procedūros nepažeidžia ir neapsunkina jų įsitikinimų. Čia ir kilo klausimas – kiek teismo kompetencijoje yra nuspręsti, kada tikinčiojo įsitikinimai yra pažeidžiami ir neleistinai apsunkinami? Ar tai netampa teismo įsikišimu į patį įsitikinimų turinį, kaip parašė atskirojoje nuomonėje penki federaliniai teisėjai, 2015 metų rugsėjo pradžioje, kritikuodami savo kolegų daugumos, kitų toje pat byloje sprendusių septynių teisėjų, nuomonę, kad Mažųjų vargšų seserų religijos laisvė nebuvo pažeista.

Savo pareiškimuose vienuolės ir jų šalininkai, tarp kurių daug žinomų teisininkų ir politikų, pabrėžia, kad iki vyriausybės reformos konflikto nebuvo – jų senelių namai teikė su katalikiška doktrina suderintą draudimą, o darbuotojai apie tai žinojo ir sutiko iš anksto. Tai nesudarė kliūčių, norintiems, lengvai įsigyti kontraceptinių priemonių, lygiai taip pat jų lengva gauti ir šiandien. Ne jų pasiekiamumas ar kaina pavieniams asmenims, o privalomas pobūdis, grasinant didžiulėmis sankcijomis, religiniams ar religiniais principais besivadovaujantiems darbdaviams yra problema.

Tai sukūrė vienuolėms nepavydėtiną pasirinkimą: dėl sveikatos apsaugos politikos veikti prieš tą pačią Gyvybės Evangeliją, dėl kurios jos ir pašvenčia savo gyvenimus senelių globai, taip, beje, kurdamos ir didžiulį socialinį gėrį. O šis neabejotinai nukentėtų, jei seserys, nesutikdamos pažeisti savo įsitikinimų, uždarytų senelių namus arba būtų nubaustos didžiulėmis baudomis, kurių pasekmės būtų tokios pačios – veiklos sustabdymas.   

„Bet kurios tautybės ir religijos seneliui mes pasiūlome namus, kuriuose jis pasveikinamas kaip Kristus. Mes vykdome šią meilės tarnystę dėl savo tikėjimo, neturėtume rinktis tarp tarnavimo vargšams ir savo tikėjimo. (...) Paprasčiausiai ir toliau norime rūpintis vargšais, kaip tai darėme 175 metus“, įteikiant atmintinę sakė sesuo Loraine Marie Maguire, Mažųjų vargšų seserų vyresnioji JAV. (Vatikano radijas)