Seminaras apie Jobo knygą Vilkaviškyje

Jobo knyga: prasmės klausimo galia pervesti per „skausmo žemę“.

Vilkaviškio vyskupijos tikybos mokytojai naujus kalendorinius metus pradėjo seminaru, kuriame, vedami biblinės teologijos daktarės Ingridos Gudauskienės, stengėsi bent šiek tiek praskleisti Jobo knygoje slypinčio kančios klausimo be atsakymo uždangą. Lektorė pačioje pradžioje šventojo Jeronimo žodžiais pasakė, kad „Aiškinti Jobo knygą – tai tarsi laikyti rankose ungurį [...]. Kuo stipriau jį spaudi, tuo greičiau išsprūsta iš rankų.”  (Šv. Jeronimas).

Dr. Ingrida Gudauskienė peržvelgė Jobo knygą keliais aspektais: antikinių Artimųjų Rytų ir biblinės išminties literatūros fone, knygos redagavimo istoriją ir prasminių įžvalgų joje naujumą laiko tėkmėje. Lektorė nemažai laiko skyrė kančios klausimo be atsakymo aptarčiai, nes Jobas knygoje atskleidžiamas kaip atviras santykiui: jis nesislepia po racionaliu „kodėl“, bet jo „kodėl“ veda į santykio tikrovę; tai pasakojimas apie žmogaus ieškojimą Dievo ne “padebesiuose”, o skausmo žemėje. Anot lektorės, Jobo kelias – tai pereiti per tamsą ir pasiekti santykio su Dievu tašką. Dievas, pasirodo, priima kalbėjimą ir maištaujančio bei juo abejojančio žmogaus! Tokia žinia, sklindanti iš šios Šventojo Rašto knygos, stiprina kiekvieną esantį „nežinios nasruose“, kai kančia tampa „erdvia vieta“ ir taip sunku įžvelgti kokią nors prasmę.

Lektorė savo įžvalgomis, komentarais skatino kiekvieną  atsiverti Kitam ir kitam, nes tik žmogaus kaip asmens savęs peržengimas (transcendavimas) yra pamatas būti laimingam, o slėpinio „įvaldymo“ kelias – atsivėrimas slėpiniui.  

Katechetikos centro metodininkė Rima Malavickienė