Lietuvos spaudos apžvalga (gruodžio 26)

Kastantas Lukėnas

Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas kalėdiniame žodyje rašo: „Šios Kalėdos yra išskirtinės. <…> Pirmą kartą Bažnyčios istorijoje Jubiliejinių metų durys buvo atvertos viso pasaulio katedrose. <…> Ypatingojo Jubiliejaus metai yra nuostabi dovana ir galimybė susitikti mus mylintį Dievą, naujai atrasti tikruosius Dievo Veido bruožus. <…> Betliejaus tvartelis jau talpina savyje visą žmogaus išgelbėjimo istoriją.“

Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila ragina susimąstyti: kodėl kartų kartos ištisus amžius taip džiugiai pasitinka Kristaus Gimimą. Ganytojas pastebi: „Dievo gailestingumas labai artimai susijęs su šventomis Kalėdomis. Per visus metus turėsime daug progų vis geriau pažinti Gailestingumo slėpinį. Kristaus Gimimo iškilmės tebūna to pažinimo pradžia“.

Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis sveikinime rašo: „Kalėdos – tai Gailestingosios Meilės atėjimas į žemę. <….> Betliejaus tvartelyje užgimusi Gailestingoji meilė suteiks mums išminties, ir mes pastebėsime, kaip keičiasi mūsų bendravimas, elgesys, žodžiai ir darbai.

Telšių vyskupijos ganytojų laiške atkreipiamas dėmesys į apverktiną žmonijos padėtį. Kunigo tremtinio eilėraščio posmais primenama, kad net sunkiausios situacijos neužkerta kelio patirti Kalėdų palaimą. Net liūdniausių ateities scenarijų akivaizdoje ganytojai ragina neužmiršti, kad Betliejaus Kūdikis po tremties Egipte grįžo į Tėvynę. Primenama sąsaja tarp Kalėdų ir Velykų šventimo: tai šviesios vilties ir padrąsinimo šventė.

Arkivyskupui Lionginui Virbalui per šias Kalėdas teko stiprinti žodžiu dviejų vyskupijų, Kauno ir Panevėžio tikinčiuosius. Sveikinimo žodyje raginama tikėjimu atverti protą ir širdį Dievui, duoti Jam erdvės mūsų gyvenime: „Toks tikėjimas nėra vien paprastas religingumas ar papročių laikymasis, o širdies polėkis“. Įspėjama dėl didžiausios, liūdesį nešančios klaidos: išstumti Dievą, nepriimti Jo į savo ir visuomenės gyvenimą. Drauge primenama: „Priimti Dievą reiškia priimti žmogų; atvirumas Dievui įmanomas tik ištiesiant pagalbos ranką kitam.“

Vilniaus arkivyskupijos ganytojų žodyje rašoma: „Jubiliejinių Gailestingumo metų Kalėdos yra ypatingas malonės metas. Įsikūnijęs Gailestingumas yra dovana, pranokstanti bet kokį žmogaus troškimą. <…> Įsikūnydamas Dievas tarsi nori pasakyti: iš meilės tau aš tapau žmogumi, visa kuo į tave panašus, kad atnaujinčiau tavyje panašumą į save. Pasitikėk, atsiliepk, eikime kartu kurti meilės ir taikos karalystę.“

Arkivyskupo Gintaro Grušo Kalėdų nakties Mišių pamoksle akcentuojamas kiekvienam iš mūsų Viešpaties skirtas padrąsinimas „Nebijok“: užgimusio Kristaus ramybė įveikia bet kokias baimes ir nerimą. Ganytojas palygina ugdomąjį Dievo veikimą su savotišku žaidimu: „Šiais Gailestingumo metais Dievas kviečia mus iš naujo įsitraukti į nuostabų gyvenimo piligrimystės žaidimą, kuriame pasirenkame atsiliepti į savo pašaukimą, kurti tarpusavio ryšius ir kuriame užduotis nurodo pats Dievas“.

Arkivyskupas Lionginas Virbalas „Lietuvos žinių“ kalėdiniame interviu linki, kad šventės ištirpdytų priešiškumą ir susiskaldymą. „Jei tikime Kristų, nėra nei afrikiečio, nei europiečio. Mus atitolinantys skirtumai turėtų mažėti dėl pagarbos žmogaus orumui, jo teisėms, lygybės prieš Dievą.“ Tačiau jis drauge apgailestauja dėl dildomų krikščioniškosios tapatybės ženklų, kai vengiama vartoti Kalėdų pavadinimą, išsižadama to, kas suformavo mūsų kultūrą, visuomenę.

Portale „Lrytas“ pakalbintas Kauno arkikatedros ceremoniarijus kun. Artūras Kazlauskas siūlo gerų Kalėdų receptą. Jis aiškiai pabrėžia: Kalėdos be Kristaus yra bergždžios. Per Kalėdas turime susitikti Kristų. Kalėdos priimant Kristų – tai priimti vargingą, apleistą, vienišą žmogų, pasikviesti į namus tuos, kurių niekas nepakviečia. Kitas kunigo įspėjimas – nepervargti nuo besaikio dovanijimo ir siautėjimo laiko dar nesulaukus Kalėdų ir nesuvokus šventės prasmės. 

Portale „15 min“ kapelionas kun. Arnoldas Valkauskas švenčiant Kalėdas linki artimuosius pirmiausia apdovanoti nuoširdžiu dėmesiu ir buvimu kartu, o ne materialiniais dalykais. „Tikroji švenčių prasmė – Dievas įžengia į žmogaus gyvenimą. Įsileiskime jį“.

Šiame portale taip pat rašyta apie Kūčių ir Kalėdų minėjimą sovietiniuose lageriuose ar tremties gyvenvietėse, kai žmonės slapta būrėsi nepaisydami karcerio ar dar blogesnių bausmių. Anuomet geresnės ateities linkėta žodžiais: „kad kitais metais Šv. Kalėdas sutiktum Tėvynėj“.

Portale „etaplius“ rašyta apie Kalėdų išvakarėse vykusį karinių oro pajėgų karių maldos susitikimą Šiaulių šv. Ignaco Lojolos bažnyčioj. Karinių oro pajėgų kapelionas kun. Virginijus Veilentas Mišių pamoksle sakė, kad net stiprūs, kario antpečius nešiojantys žmonės per šventes natūraliai tampa truputį vaikais ir patiki stebuklu. Lietuvos kariuomenės kariai su Baltijos oro erdvę saugančiais NATO kariais iš Italijos surengė bendrą vakarienę. Pasak kapeliono, karinių oro pajėgų lakūnai turi tradiciją – pirmąją Naujųjų Metų dieną būtinai pakilti į dangų.