Lietuvos spaudos apžvalga (gruodžio 19)

Kastantas Lukėnas: 

Gailestingumo Jubiliejaus pradžią lydi atgarsiai iš vyskupijose vykusių Šventųjų durų atidarymo iškilmių.

Kaišiadorių vyskupijos katedroje Gailestingumo durys atvertos į Dievo gailestingumo koplyčią, kur išstatytas Gailestingojo Jėzaus paveikslas, taip pat gerbiamos šventųjų Jono Pauliaus II ir Faustinos Kowalskos relikvijos.

Vilkaviškio vyskupijos svetainėje pranešama apie Šventųjų durų atvėrimo apeigas Marijampolėje ir Vilkaviškyje. Vilkaviškio  katedros Šventąsias duris savanoriai papuošė širdies simboliu.

Šiauliuose Šventųjų durų atvėrimo šventė subūrė ypač daug žmonių. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis pasiūlė įsiminti tris gailestingojo Dievo savybes: Dievas yra dosnus, nes sakramentais lydi žmogų visą gyvenimą; Dievas duoda naują gyvybę, atnaujina gyvenimą; Jis dovanoja kaltes ir atleidžia nuodėmes. „Šiaulių krašte“ rašyta apie „Maltiečių sriubos“ akcijos žinią: pagalbos vienišiems senoliams misija sujaudino žmonių širdis.

Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ kvietė melsti gailestingumo galingiesiems valstybių vadovams, kad jie išmoktų gyventi taikoje ir santarvėje vieni su kitais. Raginimas būti Gailestingumo apaštalais Telšių vyskupijoje sustiprintas maldoje minint Dievo tarną vyskupą Vincentą Borisevičių ir jo paliktą artimo meilės pavyzdį.

Atidarydamas Gailestingumo Jubiliejaus duris Šiluvos bazilikoje vyskupas Kęstutis Kėvalas priminė, kad prieš 80 metų Vilniuje, Aušros Vartuose pirmąkart viešam pagerbimui buvo išstatytas Gailestingojo Jėzaus paveikslas.

Arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ, atvėręs Gailestingumo Jubiliejaus duris Kauno arkikatedroje, homilijoje aiškino apie trejopą jų peržengimą: žengę per jas nebegalime pasilikti tokie patys, negalime likti abejingi. Priminęs jubiliejinę sukaktį, 50 metų praėjusius nuo Vatikano II Susirinkimo, ganytojas sakė: „Bažnyčia yra ne tvirtovė, kurią reikėtų kuo sandariau uždaryti, o išgelbėjimo laivas, į kurį norime pakviesti visus“.

Vilniuje Gailestingumo Jubiliejaus durys atvertos net keturiose šventovėse. Arkivyskupas Gintaras Grušas homilijoje džiaugėsi: „Vilnius yra apstus Gailestingumo. Tegu apstūs Gailestingumo tampa šio miesto gyventojai“. Jis priminė šv. Jono Pauliaus II vilniečiams išsakytą kvietimą tapti Gailestingumo apaštalais.

Lietuvos šeimos centro aplinkraštyje, taip pat Gailestingumo jubiliejaus svetainėje randame medžiagą Jubiliejinių metų šeimų piligrimystei pro Šventąsias duris. Tai Popiežiškosios šeimos tarybos parengta medžiaga, pateikta lietuviškai. Išskiriami trys šeimų piligrimystės momentai: pirmiausia dėkojama ir šlovinama; po to šeimos nariai prašo atleidimo iš Viešpaties ir vienas kito; galiausiai šeima įsipareigoja atlikti konkretų gailestingumo darbą.

Kauno arkivyskupijos svetainėje aprašomas ketvirtadienį vykęs susitikimas „Klausk vyskupo“. Tai naujas Miesto misijų sumanymas – pakviesti į vakarą kavinėje, kur žmonės galėtų užduoti įvairiausių jiems rūpimų klausimų ganytojams. Tą vakarą susitikime dalyvavo ir į užduotus klausimus atsakė arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ. Į pastebėjimą apie laikų pabaigos ženklus ganytojas atsakė viltingu padrąsinimu: turime gyventi tokiame pasaulyje, koks jis yra, tačiau rinktis geriausia, tikėti, jog vis tiek esame vedami į Dievo karalystės išsiskleidimą.

Pirmadienį Vilniuje atidaryti ir pašventinti naujieji bendruomenės „Aš esu“ namai. Naujieji namai erdvesni už ankstesnes patalpas, juose įrengta ir koplyčia. Bendruomenėje nuolat gyvena nuo priklausomybių besivaduojantys žmonės. Bendruomenės įkūrėjas kun. Kęstutis Dvareckas džiaugėsi šia prasidėjusių Gailestingumo metų dovana.

Krikščioniškųjų bendruomenių vadovai viešu pareiškimu pakartojo prieš keletą metų išreikštą bendrą nuostatą dėl dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto. Vyskupai ragina politikus nepritarti siūlomam perteklinių embrionų kūrimui, nes dalis jų, pasibaigus saugojimo užšaldžius laikui, vėliau sunaikinama. Kita problema – preimplantacinės diagnostikos taikymas, žmogaus gyvybę skirstant į „vertą gyventi“ ir „nekokybišką“.

Kreipimąsi pasirašo katalikų, ortodoksų ir evangelikų liuteronų bendruomenių ganytojai.

„Bernardinai.lt“ dienraštyje kalbinama Laisvos visuomenės instituto vadovė Kristina Zamarytė Sakavičienė paaiškina Pagalbinio apvaisinimo įstatymo rengimo eigą, išryškindama jį įtakojančių grupių interesus Pasak jos, finansinių interesų turinčios vaisingumo klinikos prisidengia „skriaudžiamųjų“ balsais ir tariama diskriminaciją.

Monika Midverytė rašo apie vyriausybės sumažintas išmokas, skirtas pabėgėlių įsikūrimui ir antrašte konstatuoja: „Gailestingumo metai pabėgėliams kol kas negailestingi“.

Gailestingumo nuostatų galime mokytis iš kitų krikščionių bendruomenių. Krikščionių bendrijos „Tikėjimo žodis“ laikraščio „Ganytojas“ gruodžio numeryje tarp skelbiamų liudijimų – pasakojimas apie atleidimo kelią, slaugant močiutę ir nelengvai laukiant meilės atliepo; jis baigiamas palinkėjimu: „Nurinkime akmenis nuo senų žmonių gyvenimo kelio pabaigos, kuriuos jie išmėtė, ir padėkime jiems oriai išeiti“.