Priimtas Paryžiaus konferencijos susitarimas dėl klimato kaitos

Šeštadienį, dieną vėliau nei planuota, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande pristatė galutinę Susitarimo dėl klimato versiją, beveik dviejų savaičių derybų tarp visų pasaulio valstybių delegacijų rezultatą. Palyginus su pradiniu projektu, buvo padaryta šimtai pataisų ir patikslinimų, ieškant sudėtingų kompromisų tarp valstybių ir tarp sektorių, kurie susiję su žmogaus įtakota klimato kaita: industrijos, mokslo ir technologijų, ekonomikos, vystymosi, paskirų valstybių interesų ir galimybių, istorinės atsakomybės. Šeštadienį po pietų už susitarimą balsavo 196 valstybinės delegacijos. Susitarimą Prancūzijos užsienio reikalų ministras pavadino ambicingu.

Vienas iš opiausių klausimų derybose Paryžiuje ir buvo: ar valstybės ryšis įsipareigoti investicijoms ir pertvarkyti savo strateginius sektorius, rizikuodamos gerovės augimu, kad šie mažiau terštų. Kas suteiks technologijas ir finansavimą? Ar iki šiol labiausiai prie taršos prisidėjusios istorinės industrinės valstybės, ar naujosios?

Tačiau dauguma sutiko, kad būtina imtis priemonių. „Global Carbon Project“ ataskaitoje rašoma, kad, palyginus su 1990 metais, žmonija išmeta 60 procentų daugiau anglies dvideginio, tai savotiškas anti-rekordas žmonijos istorijoje. Kalbant apie industriją, anglies pramonei tenka (42%), naftos (33%), dujų (19%), cemento (6%) procento taršos. 2014-aisiais labiausiai teršė Kinija (27%), JAV (15%), ES (10%) ir Indija (7%), visos kartu išmesdamos 59% teršalų. Čia matome ir poslinkį, kuris įvyko nuo 1990 metų, kai industrinės šalys buvo atsakingos už du trečdalius teršalų, o tokios valstybės kaip Kinija ir Indija vis dar buvo priskiriamos prie besivystančių kraštų.

Tačiau tai ne vienintelė jautri sritis. Štai britų Tarptautinių reikalų karališkasis institutas (Chatham House) paskelbė įdomią ataskaitą apie taršą, kurią skleidžia gyvulininkystės ir paukštininkystės sektorius pasaulyje – ji prilygsta viso pasaulio automobilių skleidžiamai taršai. Mėsos (bet taip pat pieno ar kiaušinių) suvartojimas pasaulyje nepaprastai išaugo per pastaruosius dešimtmečius. Kai kuriose valstybėse jos suvalgoma paprasčiausiai per daug, kaip tai rodo nutukimas, diabetas ir kitos ligos, daugybė medicininių ir mitybos tyrimų. Plečiantis gyvulininkystės sektoriui mažėja miškai: jų teritorijos yra iškertamos ganykloms arba pašarų auginimui. Taigi, tai dar vienas smūgis ekosistemai. Pasak Instituto ataskaitos, reikia visuomenės mitybos įpročių keitimo kasdieniame gyvenime, norint sumažinti šio sektoriaus taršą. 

Daug kas  reikalavo ryžtingo susitarimo Paryžiuje, nes, kaip pasakė ir popiežius Pranciškus, delsimas prilygtų savižudybei. Be to reikia atsiminti, kad Paryžiaus susitarimui prireiks kelių metų, kol taps tikru tarptautiniu teisiniu dokumentu. Tai įvyktų po 2020-ųjų. Didysis siekis yra išlaikyti klimato atšilimą 2 laipsnių, geriau 1,5 laipsnio ribose.

Gruodžio 8 dieną Paryžiaus konferencijoje kalbėjo kardinolas Peter Turkson, Popiežiškosios taikos ir teisingumo tarybos pirmininkas, antras aukštas Šventojo Sosto pareigūnas. Konferencijos pradžioje pasisakė ir Popiežiaus valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolin.

Nebegalime užmerkti akių prieš aplinkos griovimą, prieš klimato kaitą, kaip ir prieš milijonų žmonių patiriamą skurdą, - kalbėjo kardinolas Turkson, kuris priminė popiežiaus Pranciškaus enciklikos „Laudato si’“ principą: mums reikia kitokio progreso, kitokio ekonomikos ir vystymosi modelio, nes dabartinis, viena vertus, abejingas aplinkai, antra vertus, abejingas ir neturtingiems, dar daugiau, veikia griaudamas aplinką ir kurdamas skurdą dėl nedaugelio gerovės. Klimato kaita yra šių didesnių procesų dalis, tai ne vien technologinis, bet ir vertybinis klausimas.

Iki 2030 metų reiktų 2 trilijonų dolerių investicijų į švarią energiją, citavo ekspertų vertinimus kardinolas. Tai iš tiesų milžiniška suma. Tačiau tai mažiau nei 2 procentai bendro pasaulio kasmetinio produkto. Tiek maždaug kiekvienais metais pasaulyje išleidžiama kariniams tikslams. Akivaizdu, kad tikrasis klausimas nėra „ar galime skirti tiek pinigų“, bet „kokie mūsų prioritetai“.

Gruodžio 8-ąją į konferencijos dalyvius kreipėsi ir Pasaulinės Bažnyčių tarybos generalinis sekretorius Olav Fykse Tveit, taip pat ypatingai akcentavęs solidarumą vargšams, kurie klimato kaitą įtakoja mažiausiai, o kenčia daugiausiai. Tačiau vilties ženklas yra tai, kad daug industrijos, finansų, prekybos įmonių jau keičia savo investicijas, praktikas ir prioritetus.

Prancūzijos prezidentui Francois Hollande gruodžio 8-ąją buvo įteiktos peticijos su 1,8 milijono parašų, surinktų įvairioms religijoms priklausančių organizacijų, prašant persilaužimo dvigubos, klimato ir skurdo, problemos sprendime. (Vatikano radijas)