Gruodžio 5 dieną Čimbotėje (Peru) palaimintaisiais
paskelbti trys kankiniai, kuriuos nužudė komunistinės organizacijos „Šviesus kelias“
kovotojai. Naujieji palaimintieji tai kunigai misionieriai pranciškonai konventualai
iš Lenkijos Michał Tomaszek ir Zbigniew Strzałkowski, bei italas kunigas Alessandro
Dordi, Fidei donum judėjimo narys. Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas
Angelo Amato primena šio laikotarpio kontekstą. Nuo 1980 m. gegužės iki 1992 m. marksistinės
ideologijos vedini kovotojai rengė išpuolius prieš krikščionis, bažnyčios buvo deginamos,
niekinamos, griaunamos, žudomi kunigai. Norėdami sustabdyti šį demonišką puolimą Čimbotės
vyskupas Luis Armando Bambarén kartu su kunigais, misionieriais ir pasauliečiais pradėjo
intensyvią maldos iniciatyvą skleisdami evangelinę taikos, gyvenimo, žmogaus orumo
gynimo, brolybės ir atleidimo žinią. 27.000 jaunuolių sukūrė Taikos kryžių, kaip taikos,
gyvybės gynimo simbolį, parodydami, kad krikščionių religija neužmigdo žmonių, tačiau
skleidžia tikras žmogiškas vertybes, kurdama teisingumą ir socialinę darną.
1991 rugpjūčio 9 dieną nukankinti du pranciškonai.
Po Mišių, vakare, ginkluotų kaukėtų teroristų grupė pagrobė du kunigus, įsodino juos
į mašiną. Pasakojama, kad jie drąsino vienas kitą, ėmė melstis, medituodami Evangelijos
pasakojimą apie grūdą, kuris neduoda vaisių, jei nemiršta. Netrukus juos sušaudė
- be teismo, galimybės apsiginti, jie buvo nužudyti iš neapykantos tikėjimui tarsi
avinėliai vedami papjauti. Per jų laidotuves, kurioms vadovavo vyskupas, žmonės lydėjo
jų kūnus paskendusius gėlėse, vaikai verkdami giedojo giesmes, kurių juos išmokė vienas
iš kunigų. Akmenys, aptaškyti kankinių krauju, buvo surinkti kaip brangiausios relikvijos.
Italų kilmės kunigas Alessandro Dordi 1980 m. jis
atvyko į Santos miestą Peru, turintį apie 15 000 gyventojų. Parapijai priklausė ir
trisdešimt kaimų. Savo misionieriškoje veikloje jis pasižymėjo kaip uolus evangelizuotojas,
žmonių gynėjas, rūpinosi vaikais, vienišomis motinomis, ligoniais ir neturtingais
kaimo žmonėmis. Pats gyveno kukliai, viskuo dalijosi su stokojančiais. 1991 metų rugpjūčio
25 dieną, sekmadienio pavakarę, Vinzos vietovėje paaukojęs šv. Mišias ir pakrikštijęs
vaiką, kunigas Dordi vyko į Rinconados kaimą. Pakeliui du jauni kovotojai jį užpuolė
ir nužudė. Laidotuvės vyko Limoje, o jo palaikai išgabenti į Italiją.
Pasak kardinolo A. Amato, kankinių liudijimas kreipia
dėmesį į tris dalykus: tikėjimą, meilę, ištikimybę pašaukimui. Ištverti įvairius sunkumus
savo misijose Peru žemėje jiems padėjo ypatingas pasitikėjimas Dievo Apvaizda. Meilė
juos pastūmėjo leistis į misionierystę, skelbti Kristų, nešti žmonėms gerąją naujieną,
mokyti vaikus Jėzaus meilės, padėti vargstantiems, ligoniams. Kankiniai buvo atsidavę
maldai, lydimi džiaugsmo gyveno paprastai ir neturtingai, atsiriboję nuo žemiškų gėrybių.
Atvyko į Peru, kad tarnautų Dievo tautai visomis jėgomis. Su tokia pat dvasine stiprybe
jie pasitiko mirtį dėl Viešpaties.
Kardinolas papasakojo ir apie žudikų likimą. 1992
m. jie buvo sugauti ir uždaryti į kalėjimą. 2002 m. grupuotės vadas dramatiško pokalbio
su vyskupu metu atskleidė, kad įvykdyti kunigų egzekuciją paskatino įsitikinimas,
jog religija yra liaudies opiumas, kad Biblija, pamokslai, katechezė užmigdo kaimo
žmonių sąmones, o karitatyvinė veikla ir socialinis teisingumas yra tarsi siena, trukdanti
revoliucijai. Tad jų motyvas buvo grynai religinio pobūdžio, o ne politinis ar socialinis.
Po dešimties metų praleistų kalėjime ir apmąstymų kovotojų vadeiva Abimael Guzmán
atliko atgailą, prašė ir gavo vyskupo atleidimą, ir davė laisvėje likusiems gaujos
nariams nurodymą sudėti ginklus. (Vatikano radijas)
All the contents on this site are copyrighted ©. |