Vilkaviškio vyskupijos kunigų susirinkime kalbėta apie pagalbą sergantiems onkologinėmis ligomis

Gruodžio 1 d., Marijampolėje, Vilkaviškio vyskupijos Pastoraciniame centre, vyko vyskupijos kunigų susirinkimas. Susirinkimas prasidėjo bendra malda – Valandų liturgija (Dienine), po kurios į susirinkusius kreipėsi vyskupas Rimantas Norvila pristatydamas Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centro projekto vadovą brolį Sigitą Benediktą Jurčį OFM ir ilgametį onkologijos centro savanorį Nerijų Čapą OFS.

Susirinkusiems Vilkaviškio vyskupijos dvasininkams brolis Sigitas Benediktas liudijo, kad gailestingumas padeda išsilaisvinti iš ligų.

Brolis Sigitas Benediktas Jurčys OFM kaip Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologinio centro projekto vadovas savo liudijimu labiausiai lietė onkologinio centro veiklą Klaipėdoje. Dalijosi kaip prieš penkiolika metų žmogui išgirdusiam onkologinės ligos diagnozę buvo sunku kalbėti apie savo ligą su kitais žmonėmis, kaip visi slėpė kad serga visų pirma bijodami dėl savo darbo vietos. Ir pasidžiaugė, kad šiandien žmonės sergantys onkologinėmis ligomis jau nebijo pasidalinti savo ligos diagnoze ir su kitais, kitaip į šią ligą žvelgia ir darbdaviai.

Kaip svečias dalijosi per vieną vilties bėgimą sutiktas darbdavys visiškai pakeitė savo nuomonę apie žmones sergančius onkologinėmis ligomis ir nuoširdžiai gailėjosi ne vieną savo darbuotoją atleidęs iš darbo išgirdęs, kad jie serga onkologine liga.

Brolis vienuolis dalijosi dar vienu svarbiu dalyku liečiančiu onkologinius ligonius ir jų priėmimą visuomenėje - tai mitų apie šią ligą griovimas. Du vis labiau nykstantys mitai apie onkologines ligas yra, kad šios ligos visuomet mirtinos ir kad jos užkrečiamos.

Pagrindinės Klaipėdos onkologijos centro funkcijos yra dvasinis sergančiųjų ir jų šeimų palaikymas sukuriant aplinką žmogui pailsėti, nusiraminti ir kartu su Dievo ir kitų pagalba įveikti ligą. Nes labai dažnai žmogus išgirdęs baisią onkologinės ligos diagnozę yra pažeidžiamas ir kitą kartą yra savanaudžių žmonių išnaudojamas ir suklaidinamas. Todėl šis Šv. Pranciškaus onkologinis centras yra sukurtus tam, kad žmogus turėtų kur ateiti, kur pabūti.

Visos centro paslaugos nemokamos ir jis išlaikomas rėmėjų, geradarių ir per įvairius sportinius renginius surenkamomis lėšomis. Garsiausias iš šių taip vadinamų „Vilties“ renginių yra „Vilties bėgimas“, kuriame pernai dalyvavo daugiau kaip šeši tūkstančiai žmonių.

Kalbėjusieji džiaugėsi, kad ši iniciatyva gimusi maldoje ir toliau tęsiasi skatindama vis gilesnį solidarumą su sergančiais ir įkvėpdama vilties jiems pasveikti.

Brolis Sigitas Benediktas pasidžiaugė, kad viską atperka tos akimirkos kai švęsti Eucharistijos susirenka ne tik ligoniai, bet ir jų gydytojai ir visi jie ten susirenka ne laukti mirties, bet švęsti gyvenimo ir Dievo artumo. Ir visi tie žmonės liudija ne Darvino ir gamtos mintį: „Tavo mirtis – mano gyvenimas“, bet apsikabinę ir išgyvendami Dievo Gailestingumą šalia esančiam taria: „Aš esu dėl tavo išlikimo“.

Galiausiai brolis paklaustas kiek žmonių pas juos apsilanko per metus ištarė kad jie prisiliečia prie 1500 sergančiųjų, tuo dar kartą patvirtindamas kokį nuostabų ir reikalingą darbą atlieka šis onkologinis centras ir kaip dar daugiau tokių vietų reikia visoje Lietuvoje.

Kunigų susirinkimas buvo baigtas pietumis ir brolišku pasidalijimu prie bendro stalo.

Po pietų vyko vyskupijos kunigų tarybos posėdis, kurio metu buvo aptarti Jubiliejinių Gailestingumo metų šventimo aspektai, pasiruošimo vyskupijos 90 – mečiui gairės bei kiti vyskupijos gyvenimui aktualūs klausimai.

kun. Linas Baltrušaitis / vilkaviskis.lcn.lt