Popiežius ir Ugandos jaunuoliai: kovokite, paverskite blogą geru, melskitės!

Šeštadienio popietę popiežius susitiko su Ugandos jaunimu erdvioje Kololo aikštėje, buvusiame oro uoste, Kampalos pakraštyje. „Omukama Mulungi – Dievas yra geras!“, - pasisveikino Pranciškus.

Jaunuoliai aikštėje, kurioje telpa per 100 000 žmonių, jo laukė nuo ankstaus ryto. Per lauko ekranus jie galėjo stebėti šventąsias Mišias, kurias popiežius aukojo Ugandos Kankinių atminimui. Laukiant Šventojo Tėvo buvo vedamos katechezės, užkandžiaujama, klausomasi šlovinimo giesmių. Į lauką atvykęs Pranciškus pirmiausia važiavo tarp jaunuolių atviru automobiliu, visus sveikindamas. Ant paruoštos scenos jis atsisėdo ne vienas, bet greta jaunuolių iš kiekvienos Ugandos vyskupijos. Specialios vietos buvo skirtos maždaug dviem šimtams jaunuolių, turinčių įvairių neįgalumą, nuo gimimo, nuo sužeidimų, nuo ligų.

Ugandos vyskupų konferencijos Pasauliečių apaštalavimo komisijos pirmininkas Paul Ssemogerere kreipėsi į popiežių ir į jaunuolius kalbėdamas apie dvejopą tikrovę: viena vertus, apie jaunuolių entuziazmą ir tikėjimą, daugybę krikščioniškų jaunimo asociacijų parapijose, vyskupijose. Iš kitos pusės, Ugandos jaunimą liečia daug iššūkių: nuo prievartos iki narkotikų pagundos, ankstyvos santuokos, AIDS, iš Vakarų ateinančios kai kurios kultūrinės tendencijos, kurios trina tapatybę, populiarina vartotojiškumą.

Į popiežių kreipėsi du jaunuoliai, vaikinas ir mergina. Pirmasis, Emmanuel Odokonyero, liudijo apie savo skaudžią patirtį: 2003 metų gegužės mėnesį teroristinės organizacijos „Viešpaties pasipriešinimo armija“ nariai užpuolė mažąją seminariją ir išsivedė 41 vaiką, tarp kurių ir jį. Nelaisvėje jie iškentė badą, mušimą, deginimą, žaizdas nuo kankinimų ar ėjimo, keletas buvo nužudyti. „Aš buvau kankintas, jie surišo mano rankas už nugaros, nebegalėjau kvėpuoti. Norėjau paprašyti mane nužudyti, nei toliau kentėti“, sakė vaikinas, kuriam vis tik po trijų mėnesių nelaisvėje pavyko pabėgti. Už tai jis dėkojo Gailestingajam Dievui, melsdamas už žuvusius, prašydamas išlaisvinimo kitiems pagrobtiems. Kalbėdamas apie pagrobėjus, jis pasakė, kad jo širdis atrado atleidimą ir ramybę per Kristaus galią, sulaužiusią mirties galią.

Winnie Nansumba, 24 metų amžiaus mergina, neseniai baigė universitetą. Ji gimė sirgdama AIDS, prarado tėvus būdama vos septynerių, tačiau su tetos ir humanitarinės organizacijos pagalba gavo vaistus ir išgyveno iki šiol.

Turinčiai AIDS jaunai moteriai sunku, tarsi neturėtum teisės mylėti ir būti mylimu. „Ačiū Dievui, kad pradėjau matyti kitaip“, pasakė mergina, ragindama jaunuolius atsakingai žiūrėti į savo kūnus, į kitus, remti ir suprasti vienas kitą. Ir per tai liudijama Jėzaus Kristaus meilė.

Popiežius jaunuoliams įteikė anksčiau paruoštas savo mintis, kurių pagrindinė tema buvo viltis, kuri nėra paprastas optimizmas, bet daug daugiau – ji išlieta Dievo ir padeda pasitikėti Kristaus pažadu. Tačiau šiai vilčiai gali iškilti kliūčių. Pranciškus paprašė savo klausytojų įsivaizduoti vaiką, kuris savo kelyje atsiduria prieš didelę ir gilią duobę, pilną vandens. Kaip jis ją gali įveikti? Paprašydamas tėvo pagalbos, kuris jį paima ir perkelia. Taip ir mes visi, neišskiriant nei popiežiaus, galime įveikti kliūtis paprašydami Dievo paimti už rankos, pasitikėdami juo įgyjame drąsos. Gyvenime daug tokių „pelkių“ – tai, pavyzdžiui, baimė, kad nebūsi geras tėvas, gera mama, savo pačių trūkumų baimė. Arba baimė „eiti prieš srovę“, elgtis krikščioniškai kultūroje, kuri verčia elgtis kitaip. Atsakymas yra malda, pasitikėjimas, širdies atvėrimas Dievui.

Panašiai, atsakydamas į ką tik girdėtus jaunuolių liudijimus, Šventasis Tėvas ilgai ir spontaniškai kalbėjo apie gydančią ir keičiančią Dievo galią, jei tik jos prašome, jos laukiame. Jėzus yra Viešpats ir Jėzus gali viską, taip pat blogą patirtį paversti gera. Ir apie tai byloja sėklos, kuri miršta, kad gimtų metafora. Kartais reikia mirti, taip pat ir fiziškai.

Visada kovoti. Kovoti trokštant ir kovoti per maldą. Ar norite kovoti? Ar norite siekti to, kas geriau jums? Ar norite melstis ir prašyti Jėzaus, kad jums padėtų kovoje? – klausė Pranciškus jaunuolių, išgirsdamas jų atsakymą – „taip“. Įveikti sunkumus, blogą paversti geru, melstis į Jėzų, kuris įžengia į širdį ir pakeičia gyvenimą, vardijo Pranciškus. Susitikimą jis užbaigė paprašydamas kartu su juo sukalbėti „Sveika, Marija“ maldą, prašant Bažnyčios Motinos užtarimo, ir prašydamas melstis už jį patį. (Vatikano radijas)