Popiežius: Krikščioniškas ugdymas savaime reiškia ir žmogiškąjį ugdymą

Šeštadienį popiežius Pranciškus dalyvavo nuo trečiadienio vykusio tarptautinio suvažiavimo „Ugdymas šiandien ir rytoj“ baigiamojoje sesijoje. Katalikiškojo ugdymo kongregacijos surengtu suvažiavimu minimos Vatikano II Susirinkimo deklaracijos apie katalikiškąjį ugdymą „Gravissimum educationis“ paskelbimo 50-osios metinės ir apaštališkosios konstitucijos „Ex corde Ecclesiae“ 25-osios metinės.

Suvažiavime dalyvavo daugiau kaip tūkstantis ugdytojų ir už ugdymą atsakingų ganytojų iš viso pasaulio, tarp jų – 78 universitetų rektoriai, 45 kardinolai ir vyskupai. Konferencijoje dalyvavo ir Lietuvos Vyskupų konferencijos Švietimo komisijos pirmininkas vysk. Jonas Ivanauskas.

Pirmoji suvažiavimo sesija trečiadienį vyko Pauliaus VI audiencijų salėje Vatikane. Ketvirtadienį ir penktadienį darbai buvo tęsiami fokoliarų judėjimo Mariapolio centre Kastelgandolfe, šalia Romos. Baigiamoji sesija šeštadienio rytą vėl vyko Vatikane. Joje dalyvavo ir popiežius Pranciškus, kuris išklausė kelių ugdytojų ir jaunuolių liudijimų, atsakė į jų klausimus.

Katalikiškos ugdymo struktūros veikia įvairiuose kontekstuose: turtingose ir besivystančiose šalyse, tradiciškai krikščioniškose ir tokiose šalyse, kur krikščionys sudaro mažumą. Ką daryti kad tokiose skirtingose situacijose šios institucijos būtų tikrai krikščioniškos? – buvo klausiama popiežiaus.

Neįmanoma kalbėti apie katalikišką auklėjimą, tuo pat metu nekalbant apie žmogiškąjį ugdymą, - atsakė Pranciškus. Katalikiškas, krikščioniškas ugdymas savaime reiškia ir žmogiškąjį ugdymą, humaniškumo lavinimą, nes mūsų krikščioniškos tapatybės pagrindas yra žmogumi tapęs Dievas. Mes esame pašaukti visų pirma ugdyti humaniškąsias vertybes, kurios yra dirva krikščioniškajai žiniai. Tad krikščioniškas ugdymas tai ne tik katechezė, nors ir ji yra svarbi jo dalis. Ugdyti jaunimą krikščioniškai – reiškia aprėpti visą įvairialypę ugdymo tikrovę, kuriai priklauso ir dėmesingumo transcendencijai ugdymas.

Šiandien vyrauja polinkis į neopozityvizmą. Ugdymo horizonte matomi tik imanentiniai dalykai. Šią tendenciją matome ir krikščionių tradicijos ir pagonių tradicijos šalyse. Ugdymas yra nepilnas, neišbaigtas jei trūksta transcendencijos dėmens.

Atsakydamas į klausimą apie susitikimo kultūros ugdymą bendrame švietimo kontekste, popiežius sakė, kad švietimas neturėtų būti per daug selektyvus ar elitinis. Ugdymas neturi vykti už aukštų sienų, jis taip pat neturi statyti sienų tarp žmonių, bet skatinti atvirumą. Šventasis Tėvas taip pat atkreipė dėmesį ir jį šiandien jau faktiškai neegzistuojančią šeimos ir mokyklos sąjungą ugdymo srityje. Suvažiavimo dalyviams sakytoje kalboje paminėti ir įvairūs konkretūs sunkumai, su kuriais susiduria daugelio šalių mokytojai ir ugdytojai, sunkios darbo sąlygos, maži atlyginimai. Į tai turi būti deramai atsižvelgiama, šioms problemoms valstybės negali neskirti dėmesio. Popiežius taip pat kvietė ugdytojus nebijoti rizikos, nebijoti atiduoti vaikams ir jaunimui širdį. Mokykite juos savarankiškai mąstyti, padėkite rinktis kas tikrai gera, palydėkite juos, - ragino Pranciškus. (Vatikano radijas)