„Pro orantibus“

Kasmet lapkričio 21-ąją minima klauzūros vienuolių diena, taip pat vadinama maldos už besimeldžiančiuosius – „pro orantibus“ diena. Ją į kasmetinių Bažnyčios minėjimų kalendorių įvedė popiežius Pijus XII 1953 m.

Minėdama besimeldžiančiųjų dieną, Bažnyčia dėkoja Dievui už kontempliatyvaus gyvenimo vienuoles ir vienuolius, kurie savo pašaukimą realizuoja ne aktyviu darbu, bet šiais laikais ne visiems suprantamu kontempliatyviu gyvenimu, tylia, pasauliui nematoma malda. Šios dienos minėjimu norima taip pat priminti, jog Kristus turi būti žmogaus gyvenimo centre, o tai savo ruožtu reikalauja jo Žodžio klausymosi ir maldos dialogo su juo.

Kontempliatyvūs vienuoliai Bažnyčioje žinomi nuo pat krikščionybės pradžios. Sekant Senojo Testamento tradicijoje labai gerbiamo pranašo Elijo pavyzdžiu, vėlesniais laikais judaizme žinomais atsiskyrėliais, o taip pat ir pačiu Kristumi, kuris prieš pradėdamas savo viešąją veiklą keturias dešimtis dienų buvo pasitraukęs į dykumą ir gyveno kaip atsiskyrėlis, nuo pat pradžių buvo vyrų ir moterų pasirinkusių maldos ir vienatvės gyvenimą, pasiryžusių radikaliai vykdyti evangelinius neturto, klusnumo ir skaistumo patarimus, savo malda lydinčių aktyviai misijai atsidėjusių Bažnyčios narių darbą. (Vatikano radijas)