Lietuvos spaudos apžvalga (spalio 30)

Kastantas Lukėnas

Artėjant Visų Šventųjų iškilmei ir Vėlinėms pilietinė akcija „Renkuosi gyvybę“ jau trečią kartą priminė apie ypatingą žmonijos dalį: tuos, kuriems neleista gimti. Ketvirtadienio vakare akcijos dalyviai miestų aikštėse įžiebė žvakutes, kurių liepsnelės skelbė žinią apie negimusio vaiko teisę į apsaugą, taip pat paneigė mitą, kad abortas esąs laisvas moters pasirinkimas. Akcijos žinia ir vaizdai sparčiai plito internetinėje erdvėje, socialiniuose tinkluose.

Akciją koordinavęs Laisvos visuomenės institutas ta proga paskelbė LVI komentarą, skirtą žmogaus gyvybės apsaugos stebėsenai. Šis komentaras papildė praėjusią savaitę skelbtą šeimos politikos įstatymų apžvalgą. Jame gyvybės gerbėjams ir gynėjams primenama, kad šį rudenį Seime svarstomas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, o iš jo kėsinamasi išbraukti reikalavimą užtikrinti vaiko raidai palankią aplinką iki jam gimstant. LV institutas parengė šiuo klausimu peticiją politikams.

Kitas dalykas, į kurį atkreipiamas dėmesys LVI komentare – Lietuvos žiniasklaidoje padaugėjo dirbtinio apvaisinimo procedūras tiesiogiai ar netiesiogiai reklamuojančių straipsnių bei pokalbių. Mat Seimo komitetai vėl pradėjo svarstyti Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą. Raginama laiškais ar elektroniniu būdu prisidėti prie politinės valios formavimo ir pritarti pirminiam žmogaus gyvybę saugančiam Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto variantui.

Nemažas komentarų pluoštas užderėjo Romoje pasibaigus Sinodui šeimos tema. „Bernardinai.lt“ dienraštyje filosofas ir publicistas Vytautas Ališauskas, apibendrindamas labai skirtingas nuomones apie Sinodo rezultatus, daro ramią išvadą: vyksta normalus istorinis procesas, bandymas suvokti situaciją ir joje veikti, nes Bažnyčia visada gyvuoja konkrečioje tikrovėje. Jis atkreipia dėmesį į Sinodo baigiamajame dokumente pateikiamą šeimos teologiją, atskleidžiančią šeimos reikšmę keliais aspektais, taip pat dvasiniu aspektu. V. Ališauskas ragina ir į Lietuvos šeimų tikrovę pažvelgti atvirai, panašiai kaip Sinode kalbėta apie konkrečias problemas.

Iniciatyvos „Kataliko balsas“ svetainėje Tomos Bružaitės komentaras pavadintas intriguojančiai: „Sinodas šeimai – Vatikano detektyvas“. Autorė atkreipia dėmesį į klaidinantį požiūrį, pagal kurį Vakarų visuomenėms aktualiausios problemos primetamos ir likusiam pasauliui. Ji taip pat siūlo neapsiriboti politinio žaidimo kategorijomis, supaprastintai skirstant Bažnyčios žmones į ideologines grupuotes. Pasak Tomos Bružaitės, įtampa tarp „teorijos“ ir „praktikos“ ir toliau išliks, bus progų klausti, abejoti, mąstyti, kaip Bažnyčios vadovų pasiūlymus įgyvendinti kasdienybėje. Ji įžvelgia popiežiaus Pranciškaus aiškiai brėžiamą mažiau centralizuotos Bažnyčios viziją, kur vietinės bendruomenės būtų savarankiškesnės ir daugiau dalyvautų Bažnyčios valdyme.

Portale „15 min“ apžvalgininkas Tomas Viluckas teigia: „Sinodas tapo įvykiu, patvirtinusiu, kad katalikybė nėra uniforminė religija, joje gerbiama nuomonių laisvė bei įvairovė. Bažnyčia kalbėdama apie šeimą ir su šeima ieško dialogo su pasauliu“.

Rosita Garškaitė „Lietuvos žiniose“ akcentuoja Sinodo baigiamojo dokumento atvirumą dviprasmiškoms interpretacijoms; duoti galutinius atsakymus patikėta popiežiui. Vis dėlto akivaizdu, kad diskusijos šeimos klausimais buvo reikalingos, neslepiant problemų ir požiūrių įvairovės.

Žiniasklaidoje pagarbiai ir santūriai atspindėtas prezidentės Dalios Grybauskaitės oficialus vizitas Vatikane, taip pat jos susitikimas su Maltos ordino Didžiuoju Magistru.

Vilkaviškio vyskupija praneša apie praėjusį sekmadienį Vilkaviškio katedroje vykusią šventę – vyskupas Rimantas Norvila penkiems vyrams suteikė kandidatų į diakonystę skyrimus. Vyskupijoje veikia nuolatinių diakonų ugdymo centras. Kauno arkivyskupijoje nuolatinių diakonų tarnystei taip pat rengiasi 6 kandidatai.

Kauno kunigų seminarijos svetainėje pasakojama apie kiekvieną rudenį vykstančias tradicines sporto varžybas tarp Vilniaus, Kauno, Telšių ir Rygos seminarijų komandų.

Laikraštyje „XXI amžius“ pluoštas publikacijų Visų Šventųjų iškilmei ir Vėlinėms. Kun. Vytenis Vaškelis pabrėžia Visų Šventųjų iškilmės šerdį – vienijimąsi su Jėzumi. Jis pastebi, kad šiandienos žmogus dažnai ne tik nepajėgia malda kreiptis į savo šventuosius globėjus, bet stokoja bendrystės ryšio su pačiu Jėzumi. Kun. Edmundas Rinkevičius primena, kad svarbiausia Vėlinių oktavoje pasimelsti už mirusiuosius, laimėti už juos visuotinius atlaidus. Lina Poškevičiūtė, tyrinėjusi Šakių kapinių epitafijas, dalijasi įrašais, atspindinčiais krašto istoriją, žmonių mąstyseną įvairiais istorijos laikotarpiais.