Baigėsi Šiluvos atlaidai

Švč. M. Marijos Gimimo atlaiduose rugsėjo 15-oji, jau baigiamoji atlaidų diena, buvo ypatinga. Švenčiame Pašvęstojo gyvenimo metus, tad už savo pašaukimą Dievu dėkoti į Šiluvą suvažiavo seserys ir broliai vienuoliai bemaž iš visų Lietuvos vienuolinių kongregacijų (iš jų 40 yra moterų kongregacijos, 16 – vyrų).

Beveik 800 seserų ir brolių, turinčių skirtingas charizmas ir skirtingais būdais tarnaujančių Bažnyčioje (atvykusieji į atlaidų galėjo geriau susipažinti su kongregacijomis, kurios trumpai pristatė save informaciniais stendais Šiluvos aikštėje), tačiau vienijamų tų pačių vienuolinių pasiryžimų ir tos pačios Kristaus meilės, šiemet jau kelis kartus buvo susirinkę draugėn – svarstyti, kaip šiandien geriau, vadovaujantis Kristaus Evangelija, sustiprinti savo tapatybę ir liudijimo ženklą šiuolaikiniam pasauliui, atliepiant laiko iššūkius. Tai pašvęstųjų simpoziumas Kaune š. m. sausį, vienuolijų Palapinių šventė Vilniuje paskutinį rugpjūčio šeštadienį. Pašvęstieji šiemet ypatinga malda apglėbia visą Lietuvą, priimdami savo vienuolynuose keliaujančią Pašvęstojo gyvenimo metų ikoną.

Maldos, Dievo garbinimo, bendruomeniškumo dvasią vienuoliai skleidė ir talkindami Šilinių atlaiduose. Kasdien skirtingų kongregacijų seserys vadovavo Kryžiaus kelio apmąstymui piligrimų maldoje pėsčiomis keliaujant per šilą. Kunigaii vienuolia per visą oktavą padėjo klausyti išpažinčių, aukojo šv. Mišias, sakė katechezes.

Rugsėjo 15-oji buvo skirta pašvęstųjų maldai ir maldai už pašvęstuosius. Šią dieną į Šiluvą buvo kviečiami vienuoliai ir vienuolijų postulantai, novicijai, visi, kurie dar ieško savo pašaukimo. Galingasis Akatistas, gražiausias Rytų Bažnyčios himnas Dievo Motinai sujungė vienuolius ir piligrimus į bendrą maldą Apsireiškimo koplyčioje, sykiu pagerbiant Mergelės Marijos Gimimą.

Meldžiant pašauktiesiems malonės, kad jie savo gyvenimu liudytų gyvą ir tvirtą tikėjimą, vidudienį Šiluvos aikštėje prie altoriaus buvo švenčiama iškilminga Eucharistija su šimtais seserų ir brolių vienuolių. Jai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ, koncelebravo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Kauno arkivyskupo pagalbininkas vyskupas Kęstutis Kėvalas, vyskupijų bei kongregacijų kunigai. Giedojo jungtinis seserų ir brolių choras, vadovaujamas sesers Liucijos ir Celinos (saliezietės ir benediktinės). Be kita, liturgijoje nuskambėjo ir Pašvęstojo gyvenimo metų himnas „Kelk pasaulį auštančiu džiaugsmu“.

Visą švenčiančią bendruomenę, įvairių kongregacijų seseris ir brolius vienuolius sveikino Kauno arkivyskupas sakydamas: „Tegul ši malda stiprina vienuolių ryžtą stiprinti tikėjimą gyvenant ne truputėlį, bet su visu ryžtu, visu pajėgumu, visu gyvenimu pagal savo pašaukimą.“ Bažnyčiai tą dieną švenčiant Švč. M. Mariją Sopulingąją, ganytojas patikino visus, jog Dievas nušluosto kiekvieną žmogaus ašarą ir kiekvieną liūdesį paverčia šviesos pergale.

„Koks būtų pasaulis be vienuolių?“, – klausė savo homilijoje ir sykiu sakė atsakymą LVK Vienuolijų reikalų komisijos pirmininkas, Telšių vyskupijos augziliaras vyskupas L. Vodopjanovas: šis pasaulis būtų tikrai blogesnis, tamsesnis, liūdnesnis. Ganytojas rėmėsi popiežiaus Pranciškaus mintimi, jog to neįmanoma net pagalvoti. Vienuoliai neša pasauliui Jėzaus žinią į visas gyvenimo sritis, kur tik darbuojasi. Tai ligoninės, mokyklos, šeimų, jaunimo sielovada. Dievui pašvęstasis gyvenimas tarnauja Dievo tautos dvasiniam ir žmogiškam ugdymui, visai visuomenei yra broliškumo raugas.

Pats Jėzus, jo veiksmai, žodžiai, kaip minėta homilijoje, pagal senelio Simeono pranašystę, buvo prieštaravimo ženklas. Tautos vadai visaip kliudė jam, kaltino, paskui Jėzus buvo prikaltas prie kryžiaus. Dėl Jėzaus vardo ir nūdienos pasaulis, pasak ganytojo, nepriima, nesupranta pašvęstųjų pašaukimo, įžadų, jų gyvenimo prasmės. Vienuoliai irgi yra prieštaravimo ženklas, nes neduoda ramybės pasauliui dėl Kristaus Evangelijos, ir šis prieštaravimas rodo, kad pašvęstieji yra teisingame kelyje. Ganytojas atkreipė dėmesį į artėjančius Šventuosius Gailestingumo metus, kai visi būsime ypač kviečiami priimti Dievo gailestingumą ir daryti gailestingumo darbus, aukotis dėl Jėzaus.

Vysk. L. Vodopjanovas linkėjo pašvęstiesiems išlikti džiugiems ten, kur jie yra, nuolat liudyti pasauliui, kokių „didžių dalykų padarė man Visagalis“ (plg. Lk 1).

Vėliau seserys ir broliai vienuoliai atnaujino savo pasiryžimą mylėti Dievą, gyventi skaistumo, neturto, klusnumo įžadais, pasišvęsti bendruomenei.

Gaivumo pašvęstiesiems skelbiant Dievo tautai, skaistumo, tyro širdies grožį, kiekvienam pašauktajam tarnauti nepadalyta širdimi Viešpačiui prašyta visuotiniuose maldavimuose. Be kita, Šiluvos Dievo užtarimo melsta atlaiduose dalyvavusiems vyskupas, kunigams, savanoriams, seminaristams, seserims vienuolėms, visiems jų rengėjams ir talkininkams, Šiluvos parapijos bendruomenei.

Šios pamaldos buvo užbaigtos atlaidų pabaigą ženklinančia procesija su Švč. Sakramentu į Apsireiškimo koplyčią ir palaiminimu.

Vakaro šv. Mišiose Bazilikoje bus dėkojama Dievui už malones, gautas Šiluvos Dievo Motinos užtarimu.

Per įvairiu laiku aukotas šv. Mišias buvo prašoma, kad pašvęstųjų pavyzdžiu Šventasis Raštas visiems katalikams taptų kasdiene tikėjimo duona, dėkojama Dievui už kankinių ir šventųjų, kurie daugelis irgi buvo vienuoliai, gyvenimo pavyzdį, meldžiama dabar ypač aktualia intencija – kad priėmimo ir pagarbaus elgesio su imigrantais ir pabėgėliais šalyse, į kurias jie atvyksta. Piligrimų sielovadoje talkina Kauno II dekanato kunigai.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba