Popiežius audiencijoje priėmė garsius ekonomikos ir klimato kaitos ekspertus

Penktadienį popiežius Pranciškus priėmė Romoje vykusios konferencijos apie „Aplinkosauginį teisingumą ir klimato kaitą“ dalyvius. Šią konferenciją organizavo „Tvarios plėtros fundacija“, bendradarbiaujant Šventojo Sosto dikasterijomis, sukvietusi ekonomikos ekspertus, politikus, mokslininkus ir religinius lyderius. 

Konferencija buvo vienas iš pasiruošimo renginių likus visai nedaug laiko iki dviejų įvykių, kai pasaulyje gali būti priimti lemiami sprendimai: rugsėjo pabaigoje JTO būstinėje, pasaulio lyderių susitikime bus svarstomi tvaraus vystymosi tikslai ir, ypač, gruodžio pradžioje Paryžiuje vyksiančioje konferencijoje gali būti pasiektas realus ir globalus susitarimas.

Savo audiencijoje Pranciškus dar kartą glaustai apžvelgė, kodėl aplinkos ir klimato klausimai liečia kiekvieną ir kokie reikalavimai iš to išplaukia.

„Klimatas yra bendrasis gėris“, pasakė popiežius. Šis gėris, kuris priklauso visiems, šiandien yra naikinamas, kaip tai liudija įvairūs požymiai – klimato pokyčiai, klimato atšilimas, radikalūs meteorologiniai svyravimai. „Tai didelį žiniasklaidos ir viešosios nuomonės dėmesį atkreipusios temos, aplink kurias vyksta karštos mokslinės ir politinės diskusijos, ir dėl kurių plinta sutarimas, nors ir ne vienbalsis“, pridūrė Pranciškus.

Kodėl ir kaip tuo rūpintis? Nes negalime ignoruoti didelių socialinių pasekmių, kurias kelia klimato pokyčiai ir kurie labiausiai prislegia vargšus. Todėl konferencijos pavadinime yra žodis „teisingumas“. Klimato klausimas taip pat yra teisingumo klausimas, o teisingumas neturėtų būti niekada atskirtas nuo solidarumo. Kalbama apie kiekvieno orumą – moterų ir vyrų, bendruomenių, tautų.

Mokslas ir technologijos mums suteikia precedento neturinčią galią ir morališkai privalu, žmonijos, būsimų kartų ir vargšų atžvilgiu, ją naudoti bendrajam gėriui. Kaip ateityje bus atsimenama mūsų karta, ar kaip ta, kuri sugebėjo prisiimti sunkią atsakomybę? – klausė popiežius. Pagrįstai galime viltis, kad galime tai padaryti ir turime tokia viltimi vadovautis, pridūrė jis.

Kaip to galime pasiekti? Per kiekvieno kasdienybę, pagal savo vaidmenį šeimoje, darbe, pasaulyje, ekonomikoje, moksle, visuomenėse, institucijose, dialoguojant,  nebijant būti sukritikuotu. Trokštamas rezultatas gali būti tik bendro darbo vaisius, o didysis priešas yra veidmainystė. 

Jau dabar Viešpačiui aukojo mūsų bendras pastangas, prašydamas jas laiminti, kad žmonija pagaliau išgirstų žemės šauksmą; šiandien mūsų motina žemė yra tarp daugelio atstumtųjų, kurie šaukiasi Dangaus pagalbos. (...) Visiems prašau Dievo palaiminimo, ačiū, - baigdamas savo kalbą sakė Šventasis Tėvas.

Vienas iš konferencijos dalyvių ir pranešėjų buvo Jeffrey Sachs, vienas iš garsiausių pasaulio ekonomistų, ypač daug dėmesio skiriantis vystymuisi, taip pat klimato kaitai, dirbantis šiais klausimais su vyriausybėmis ir JTO.

Viename gegužės mėnesio komentare, replikuodamas kritikams, kurie abejojo popiežiaus, plačiau žiūrint Bažnyčios, kompetencija kalbėti apie aplinkos klausimus, profesorius Sachs parašė: „Pranciškaus tikslas, žinoma, yra sujungti šiuolaikinį mokslą - gamtos ir socialinius – su tikėjimu ir moralumu. Mūsų sunkiai pasiektas mokslinis pažinimas turi būti naudojamas žmogiškam gerbūviui, vargšų apsaugai, trapių žemės ekosistemų išsaugojimui, turi pasitikėti būsimomis kartomis. Mokslas gali parodyti pavojus, kuriuos aplinkai kelia žmonija; technologijos gali sukurti įrankius, kurie gali apsaugoti planetą; o tikėjimas ir moralinis mąstymas gali suteikti praktinę išmintį (kaip pasakytų Aristotelis ir Akvinietis) dorybingai pasirinkti tai, ko reikia bendrajam gėriui“.

Nuo 2006 metų JT Aplinkos programai (UNEP) vadovaujantis dr. Achim Steiner savo pranešime tvirtino, kad „politinė valia dėl stipraus ir savalaikio veikimo (apsaugant aplinką) dar nėra pakankamai stipri. Ji turi būti pagrįsta įrodymais, diskusija ir vertybėmis. Moraliniai argumentai apie vystymąsi ir atsakomybę dėl aplinkos yra kertiniai: aplinkos degradavimas per klimato kaitą iš pernelyg daug asmenų, ypač vargšų (tame tarpe ir tų, kurie dar gims) atima teisę į vystymąsi, į darbą, savo gyvenimo standartų kėlimą. Bet dabar matome, kad galime kombinuoti, iš tiesų veiksmingai, pragyvenimo gerėjimą ir atsakingą elgesį klimato atžvilgiu. (...) Popiežius parodė išskirtinę lyderystę iškeldamas šią diskusiją pasaulyje“, patvirtino JT pareigūnas.

(Vatikano radijas)