Šiluvos atlaidai. Katalikiškų bendruomenių diena

Ypač gražią rudens dieną Šiluvos atlaiduose Švč. Mergelės Marijos Gimimą šventė gausiai susirinkusios (kai kurios ir po šimtą narių) katalikiškos bendruomenės, draugijos, judėjimai, maldos grupės iš Kauno arkivyskupijos bei kitų Lietuvos vyskupijų.

Šioje margaspalvėje, šventiškai savo vėliavomis ir kita simbolika pasipuošusioje piligrimų minioje buvo ir šeštuosius metus Kauno arkivyskupijoje gyvuojančios Šiluvos Marijos draugijos nariai, malda ir rūpesčiu silpniausiems tarnaujantis „Marijos legionas“ , visą Lietuvą malda apglėbiantys Gyvojo Rožinio nariai (ypač gausiai susibūrę Panevėžio vyskupijoje), Pal. Jurgio Matulaičio draugija, kelių katalikiškų mokyklų bei gimnazijų (iš Telšių, Kauno Alytaus) bendruomenės, Vyskupo M. Valančiaus Blaivystės sąjūdžio nariai, Kauno „Arkos“ bendruomenė, kelių kraštų ateitininkai ir daug kitų. Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro (jo rūpesčiu Šiluva atlaidų proga išpuošta žinomų floristų darbu) bei Šv. Ignaco Lojolos kolegijos dėstytojai ir moksleiviai į atlaidus atkeliavo kaip tikri piligrimai, pėsčiomis nuo Kryžiumi paženklintos vietos Dubysos slėnyje. Piligrimų sielovadoje tą dieną talkino Kėdainių dekanato kunigai, tarp piligrimų buvo atlaiduose dalyvaujančios šio dekanato parapijų bendruomenės.

Nuo pat ryto kasdien piligrimų lankomose Šiluvos šventovėse – Apsireiškimo koplyčioje ir Bazilikoje aukotose šv. Mišiose melsta Dievo malonės, kad prie Jėzaus sugrįžtų nuo tikėjimo nutolusieji, dėkojama už malonę priklausyti Kristaus Bažnyčiai, tarnauti joje, prašyta Šventosios Dvasios skelbiantiems Dievo Žodį, o pagrindinėje Eucharistijoje melstasi už visas katalikiškas bendruomenes, kad jos savo veikla ir gyvenimu skleistų Evangelijos džiaugsmą.

Šią iškilmingą Eucharistiją pradėdamas visus jos dalyvius – liturgijai vadovaujantį Vilkaviškio vyskupą Rimantą Norvilą, koncelebruojančius vyskupus – Telšių vyskupą Joną Borutą, Kauno arkivyskupą emeritą Sigitą Tamkevičių, brolius kunigus, daugiausia katalikiškų bendruomenių kapelionus, – sveikino Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas, pasidžiaugdamas tokiu gausiu, maldai Šiluvoje susitelkusiu bendruomenių būriu. Šiose pamaldose giedojo Vilniaus Šventojo Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) parapijos vaikų ir jaunimo choras, vadovaujamas Dovilės Savickaitės (paminėta, jog Šilinėse per visą oktavą giedoti atskirose pamaldose yra pareiškę norą apie šimtą chorų bendruomenių iš įvairių Lietuvos vietų.

„Šioje šventoje liturgijoje norisi akcentuoti, jog kaip Marija mums yra vilties ženklas, pagal šv. Joną Damaskietį (Bažnyčios mokytoją, VIII a.) krikščionių viltis, panašiai ir įvairios katalikiškos bendruomenės, judėjimai parapijose, vyskupijose, visoje vietinėje Bažnyčioje yra vilties židiniai. Jie skleidžia tikėjimo, Dievo meilės šviesą, liudija, jog artimesnis santykis su Dievu žmogui yra palaiminga ir esmingai svarbus. Bendruomenės labai pasitarnauja, liudydamos svarbiausią krikščionių siekį – išganymą“, – sakė ganytojas. Homilijoje buvo prisiminta jaunų žmonių gaivinanti tikėjimo bendrystė, kurią jie spinduliavo per šiemetines Lietuvos jaunimo dienas Alytuje. O kai žmonių bendrystėje yra pats Dievas, ji tampa patraukiančia, nauja viltimi uždegančia erdve.

Vilkaviškio vyskupas atkreipė dėmesys į ką tik paskelbtą Evangeliją (Lk 5, 1–11) ir tai, kaip Petras nusekė paskui Jėzų, paraginusį po nesėkmingos žvejybos darsyk mesti tinklus ir juos pripildžiusį žuvų gausos. Petrą uždegė Jėzaus žodžiai, jo ženklai. Taip ir bendruomenėms kurtis bei plėstis, pasak ganytojo, labai reikia patyrusių tikėjimo kelyje, kurie kitus uždegtų, patrauktų. Dievo malonė veikia gausiausia, kai bendruomenėje dalyvaujama dėl Dievo, ne dėl asmeninių interesų. Dievas, atėjęs tarp žmonių, keičia jų gyvenimus į gera, o Marija yra ypatinga pagalba, kai susiduriama su žmogiškais sunkumais šeimose, kitose bendruomenėse.

„.Prašykime Mergelę Mariją padėti mums burti, stiprinti katalikiškas bendruomenes – tikėjimo židinius, tikėjimo ugdymo erdves, kad jos būtų stipria Bažnyčios viltimi ir tvirta atrama ieškantiems Dievo, priebėga ir vidinės atgaivos oaze Viešpaties gerumą atradusiems“, – ragino vysk. R. Norvila.

Kad visi Bažnyčios nariai suprastų savo pašaukimą skelbti Gerąją naujieną pasauliui, kad krikščioniškos bendruomenės siektų tikėjimo ir gyvenimo vienybės, parapijų Pastoracinės tarybos vaisingai atliktų savo pareigas – to vėliau prašyta Viešpaties bendruomeninėje maldoje. Joje melstasi ir už Lietuvos ir Europos atvirumą pabėgėliams iš vargstančių, kariaujančių kraštų.

Užbaigiant liturgiją, arkivysk. L. Virbalas pasidžiaugė, jog iš atlaidų bendruomenės išsiveš padrąsinimą, daugiau vilties, paragino bendruomenes būti raugu Bažnyčioje, plėstis, kviesti naujų narių. Ganytojas pakvietė iš Šiluvos parsivežti ir dovanų – tai galėtų būti krikščioniška knyga, žurnalas ar pan. , kurių atlaiduose galima įsigyti

Ir vakarais Šiluva gausiai lankoma piligrimų, kurie atvažiuoja čia užbaigę savo dienos darbus. Vakaro šv. Mišios taip pat aukojamos erdvioje sakralioje aikštėje, ir čia laukiamas kiekvienas žmogus su savo rūpesčiais ir intencijomis. Šv. Mišios atlaiduose kasdien sujungia į maldą ir bendromis intencijomis. Šį vakarą, rugsėjo 10-ąją, bus meldžiamasi visiems aktualia mintimi – kad mūsų Tėvynė Lietuva visuomet liktų ištikima Kristaus Evangelijai.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba