2015-08-31 11:47:00

Popiežius: negana tik laikytis taisyklių


Sekmadienį skaitytoje Evangelijos pagal Morkų ištraukoje kalbama apie Jėzaus diskusiją su fariziejais ir Rašto aiškintojais. Diskutuojama apie „prosenių paprotį“ (Mk 7,3), kurį Jėzus, remdamasis Izaiju, vadina „žmonių išgalvotais priesakais“ (7). Jie niekada neturėtų būtų keliami aukščiau „Dievo įsakymo“ (8).

Sekmadienio vidudienio maldos proga sakytoje kalboje komentuodamas Evangelijos ištrauką, popiežius Pranciškus priminė, kad tradicinės normos, apie kurias čia kalbama, lietė ne vien Mozei apreikštus Dievo įsakymus, bet tarp jų buvo ir daugybė įvairių smulkių taisyklių. Jos buvo taikomos labai skrupulingai ir suvokiamos kaip tikro religingumo išraiška. Dėl to, tas smulkmeniškas taisykles pažeidę Jėzaus mokiniai tuoj pat susilaukė priekaištų. Jėzaus atsakymas skamba kaip pranašystė: „Apleidę Dievo įsakymą, jūs įsikibę laikotės žmonių papročių“ (8). Girdėdami šiuos žodžius, mes gėrimės savo Mokytoju. Girdime ir jaučiame, kad jame glūdi Tiesa ir kad jo išmintis mus vaduoja iš prietarų.

Tačiau, dėmesio! – sakė popiežius. Jėzus ir mus nori įspėti: išorinio taisyklių laikymosi negana, kad būtume gerais krikščionimis. Kaip tąkart fariziejams, taip ir mums gresia pavojus jaustis viską teisingai darančiais, arba dar blogiau – manyti, kad esame geresni už kitus, vien dėl to, kad laikomis visų taisyklių, o tuo pat metu nemylime artimo, esame kietaširdžiai ir išdidūs. Nebūtų prasmės vien paraidžiui laikytis įsakymų, jei nesikeistų mūsų širdis, jei įsakymų laikymasis netaptų troškimu sutikti Dievą jo Žodyje, maldoje, jei nesiektume teisingumo ir taikos, nepadėtume vargstantiems ir persekiojamiems žmonėms.

Mes visi, gyvendami savo bendruomenės, savo parapijose, savo miestų rajonuose, puikiai suprantame, - sakė Pranciškus, - kiek daug žalos Bažnyčiai padaro ir kokio papiktinimo priežastimi tampa tie žmonės, kurie skelbiasi esą geri katalikai, dažnai eina į bažnyčią, o paskui, kasdieniame gyvenime nesirūpina šeima, apkalba kitus. Jėzus tai smerkia, nes tai krikščioniškam liudijimui priešinga laikysena.

Sekmadienio Evangelijoje skambėjusiais žodžiais Jėzaus atkreipia mūsų dėmesį ir į gilesnį aspektą: „Nėra nieko, kas, iš lauko įėjęs į žmogų, galėtų jį sutepti. Žmogų sutepa vien tai, kas iš žmogaus išeina“ (15). Šitaip Jėzus pabrėžia vidaus, „širdies“ pirmumą. Išoriniai dalykai nepadarys mūsų nei šventais nei nešventais. Tik širdyje gimsta mūsų ketinimai, pasirinkimai, troškimas daryti viską dėl Dievo meilės. Išorinė laikysena yra to kas nuspręsta širdyje pasekmė. Riba tarp gėrio ir blogio yra ne žmogaus išorėje, bet viduje. Galime paklausti: Kur tavo širdis? Jėzus sako: „Kur tavo lobis, ten ir tavo širdis“. Kas yra mano lobis? Jėzus, jo mokymas? Jei taip, vadinasi širdis gera. O kaip jei mano lobis yra kas kita? Dėl to širdžiai visada reikalingas apsivalymas, atsivertimas. Kitaip ir mūsų rankos bus nešvarios, ir mūsų lūpos negalės nuoširdžiai kalbėti apie meilę. Tik švarios lūpos gali tarti atleidimo žodžius. O tai įmanoma tik nuoširdžiai apvalius savo širdį.

Prašykime Viešpatį, Švenčiausiajai Mergelei užtariant, kad duotų mums tyrą širdį, laisvą nuo bet kokios veidmainystės, - sakė Šventasis Tėvas baigdamas savo trumpą sekmadieninę katechezę. „Esate veidmainiai“, tarė Jėzus fariziejams. Jie yra veidmainiai, nes viena sako, o kita daro. Tad mes prašykime širdies laisvos nuo bet kokios veidmainystės, kad galėtume gyventi pagal tikrą įsakymų dvasią ir pasiekti jų tikslą, kuris yra meilė. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.