2015-08-29 15:54:00

Kard. Parolin Gemelli ligoninėje kalbėjo apie ligonio liudijimo svarbą


Šeštadienį Šventojo Sosto valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolin lankėsi Romos universitetinėje ligoninėje Gemelli. Kardinolas palinkėjo, kad neseniai įvykdyti pasikeitimai ligoninės valdyme leistų labiau ieškoti Dievo valios bei rūpintis visais su pagarba žmogaus orumui, priimant kitą, švelniai, ko ilgisi žmonės, sutverti pagal Dievo paveikslą ir panašumą. Taip praktiškai įgyvendinant tą brolybę, kuria turi išsiskirti Jėzaus mokinių bendruomenė, stengdamasi kasdien gyventi pagal Evangeliją.

Kardinolą pasitiko ligoninės fondo tarybos atstovai, vadovybė. Ryte kardinolas aukojo Mišias ligoninės pacientams ir personalui. Po Mišių jis aplankė kelis ligoninės skyrius, o vizito pabaigoje jo laukė pietūs kartu su personalu ligoninės valgykloje. Rugpjūčio pradžioje fondas galutinai perėmė universitetinės ligoninės valdymą, kuri anksčiau veikė katalikiško Šv. Širdies universiteto priežiūroje. Pasveikinęs susirinkusius vadovus, kapelionus, ligonius, stebinčius liturgiją per vidinę televiziją, kardinolas Parolin jiems perdavė Šventojo Tėvo sveikinimą, padrąsinimą, užtikrindamas jo maldą. Priminęs, kad pernai birželio mėnesį buvo suplanuotas popiežiaus vizitas į šią ligoninę, tačiau liga jam sutrukdė atvykti, kardinolas paminėjo lotynų patarlę: tai, kas atidėta, nėra atšaukta, todėl tikimės, kad šis susitikimas anksčiau ar vėliau įvyks.

Kardinolas Parolin homilijoje kalbėjo, kaip svarbu sveikatos apsaugos srityje žvelgti į žmogų kaip visumą. Nepaisant kultūrinių ir socialinių problemų, bendras krikščionių bendruomenės požiūrio taškas sveikatos apsaugos srityje yra žvelgti į žmogų kaip vientisą visumą. Nieko negali būti blogiau medicininei, sveikatos apsaugos kultūrai, tikėjimui nei  prarasti šį visuminį matymą, pabrėžė Vatikano valstybės sekretorius.

Jis tęsė, kad pastarojo meto patirtys rodo, jog tendencijos  sveikatos apsaugos srityje dabar skiriasi nuo krikščioniško požiūrio, nes siekiama palengvinti susitikimą su šiandienos žmogumi, visgi galiausiai jos pasirodo netinkamos. Kaip moko Sėjėjo palyginimas (Mk 4, 3), jei geros intencijos nėra įsišaknijusios Evangelijoje, jas beveik visada užgniaužia interesai ar kompromisai, kurie neturi nieko bendra su Dievo karalystės žemėje poreikiais.

Gerojo Samariečio paveikslas (Lk 10, 33-37), paprastai siejamas su mediko ar sveikatos apsaugos darbuotojo profesija, iki šiol išlieka atspirties tašku, kartu priimant visas dvasinio ir moralinio pobūdžio pasekmes. Tą įrodo faktas, kad augančių etinių atsakomybių akivaizdoje šiandienos medicinos kultūra, mokslo ir progreso dukra, reikalauja absoliučios laisvės, siekia vis labiau paversti mediką techniku, kuris siūlytų sprendimus, esančius už bet kokios prasmės ir vizijos apie žmogų ribų.

Kad priimtume stiprybę, kurią neša silpnieji, reikia gilaus atsivertimo bei mentaliteto perkeitimo, kuri prasideda apjungiant žmogaus sveikatos poreikius su troškimu būti išganytam, sakė kardinolas. Ligoninės Gemelli veikla remiasi tokiu požiūriu į ligonį, kur jis traktuojamas kaip aktyvus ir atsakingas evangelizacijos ir išganymo subjektas.

Kai ligoniui skiriama centrinė vieta, tai turi ir socialinę bei ekonominę vertę, nes kviečia suteikti resursų, kad būtų įgyvendintos vertybės, apibendrintos meilės artimui įsakyme. Savo gyvenimo liudijimu ligonis praplečia erdvę Dievui istorijoje, skelbia Evangeliją įtikinančiai ir autentiškai, kviečia vis iš naujo pasirinkti kenčiantį Kristų ir mylėti savo gyvenimą, priimant visą žmogišką skausmą.

Mišių kontekste kardinolas užsiminė ir apie imigracijos problemą: čia nereikalingos polemikos sprendžiant problemas, jos veikiau didina sunkumus ir apsunkina širdis. Viduržemio jūros regione ir visoje Europoje vykstančios tragedijos susiję su imigracija, deja, jau tapo kasdienybe. Tai humanitarinė krizė, kurią reikia neatidėliotinai spręsti. „Norėčiau kviesti visus atlikti savo pareigą. Jei kas nors to nedaro, tegu pagalvoja apie savo atsakomybę. Suvienykime jėgas, ieškodami kaip spręsti šią problemą“. Pasak kardinolo, šios problemos mastas  pasaulinis, jos sprendimui reikia atsakymų įvairiais lygmenimis, skirtingomis atsakomybėmis, tačiau visi turi įsitraukti. Baidytis atsakomybės nedera, veikiau tai apsunkina širdis ir atitolina sprendimus. Tiems, kas kaltina Bažnyčią kišantis į imigracijos problemas, kardinolas sako taip: „Manau, kad Bažnyčia turi kalbėti ir šia imigracijos tema, ypač kviesdama visus žvelgti į ją priimančia, atvira dvasia, nebijoti kito, bandyti integruoti skirtumus kuriant teisingesnį ir vieningesnį pasaulį“. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.