Šeštadienį Šventojo Sosto valstybės sekretorius
kardinolas Pietro Parolin lankėsi Romos universitetinėje ligoninėje Gemelli. Kardinolas
palinkėjo, kad neseniai įvykdyti pasikeitimai ligoninės valdyme leistų labiau ieškoti
Dievo valios bei rūpintis visais su pagarba žmogaus orumui, priimant kitą, švelniai,
ko ilgisi žmonės, sutverti pagal Dievo paveikslą ir panašumą. Taip praktiškai įgyvendinant
tą brolybę, kuria turi išsiskirti Jėzaus mokinių bendruomenė, stengdamasi kasdien
gyventi pagal Evangeliją.
Kardinolą pasitiko ligoninės fondo tarybos atstovai,
vadovybė. Ryte kardinolas aukojo Mišias ligoninės pacientams ir personalui. Po Mišių
jis aplankė kelis ligoninės skyrius, o vizito pabaigoje jo laukė pietūs kartu su personalu
ligoninės valgykloje. Rugpjūčio pradžioje fondas galutinai perėmė universitetinės
ligoninės valdymą, kuri anksčiau veikė katalikiško Šv. Širdies universiteto priežiūroje.
Pasveikinęs susirinkusius vadovus, kapelionus, ligonius, stebinčius liturgiją per
vidinę televiziją, kardinolas Parolin jiems perdavė Šventojo Tėvo sveikinimą, padrąsinimą,
užtikrindamas jo maldą. Priminęs, kad pernai birželio mėnesį buvo suplanuotas popiežiaus
vizitas į šią ligoninę, tačiau liga jam sutrukdė atvykti, kardinolas paminėjo lotynų
patarlę: tai, kas atidėta, nėra atšaukta, todėl tikimės, kad šis susitikimas anksčiau
ar vėliau įvyks.
Kardinolas Parolin homilijoje kalbėjo, kaip svarbu
sveikatos apsaugos srityje žvelgti į žmogų kaip visumą. Nepaisant kultūrinių ir socialinių
problemų, bendras krikščionių bendruomenės požiūrio taškas sveikatos apsaugos srityje
yra žvelgti į žmogų kaip vientisą visumą. Nieko negali būti blogiau medicininei, sveikatos
apsaugos kultūrai, tikėjimui nei prarasti šį visuminį matymą, pabrėžė Vatikano valstybės
sekretorius.
Jis tęsė, kad pastarojo meto patirtys rodo, jog tendencijos
sveikatos apsaugos srityje dabar skiriasi nuo krikščioniško požiūrio, nes siekiama
palengvinti susitikimą su šiandienos žmogumi, visgi galiausiai jos pasirodo netinkamos.
Kaip moko Sėjėjo palyginimas (Mk 4, 3), jei geros intencijos nėra įsišaknijusios Evangelijoje,
jas beveik visada užgniaužia interesai ar kompromisai, kurie neturi nieko bendra su
Dievo karalystės žemėje poreikiais.
Gerojo Samariečio paveikslas (Lk 10, 33-37), paprastai
siejamas su mediko ar sveikatos apsaugos darbuotojo profesija, iki šiol išlieka atspirties
tašku, kartu priimant visas dvasinio ir moralinio pobūdžio pasekmes. Tą įrodo faktas,
kad augančių etinių atsakomybių akivaizdoje šiandienos medicinos kultūra, mokslo ir
progreso dukra, reikalauja absoliučios laisvės, siekia vis labiau paversti mediką
techniku, kuris siūlytų sprendimus, esančius už bet kokios prasmės ir vizijos apie
žmogų ribų.
Kad priimtume stiprybę, kurią neša silpnieji, reikia
gilaus atsivertimo bei mentaliteto perkeitimo, kuri
prasideda apjungiant žmogaus sveikatos poreikius su troškimu būti išganytam, sakė
kardinolas. Ligoninės Gemelli veikla remiasi tokiu požiūriu į ligonį, kur jis traktuojamas
kaip aktyvus ir atsakingas evangelizacijos ir išganymo subjektas.
Kai ligoniui skiriama centrinė vieta, tai turi ir
socialinę bei ekonominę vertę, nes kviečia suteikti resursų, kad būtų įgyvendintos
vertybės, apibendrintos meilės artimui įsakyme. Savo gyvenimo liudijimu ligonis praplečia
erdvę Dievui istorijoje, skelbia Evangeliją įtikinančiai ir autentiškai, kviečia vis
iš naujo pasirinkti kenčiantį Kristų ir mylėti savo gyvenimą, priimant visą žmogišką
skausmą.
Mišių kontekste kardinolas užsiminė ir apie imigracijos
problemą: čia nereikalingos polemikos sprendžiant problemas, jos veikiau didina sunkumus
ir apsunkina širdis. Viduržemio jūros regione ir visoje Europoje vykstančios tragedijos
susiję su imigracija, deja, jau tapo kasdienybe. Tai humanitarinė krizė, kurią reikia
neatidėliotinai spręsti. „Norėčiau kviesti visus atlikti savo pareigą. Jei kas nors
to nedaro, tegu pagalvoja apie savo atsakomybę. Suvienykime jėgas, ieškodami kaip
spręsti šią problemą“. Pasak kardinolo, šios problemos mastas pasaulinis, jos sprendimui
reikia atsakymų įvairiais lygmenimis, skirtingomis atsakomybėmis, tačiau visi turi
įsitraukti. Baidytis atsakomybės nedera, veikiau tai apsunkina širdis ir atitolina
sprendimus. Tiems, kas kaltina Bažnyčią kišantis į imigracijos problemas, kardinolas
sako taip: „Manau, kad Bažnyčia turi kalbėti ir šia imigracijos tema, ypač kviesdama
visus žvelgti į ją priimančia, atvira dvasia, nebijoti kito, bandyti integruoti skirtumus
kuriant teisingesnį ir vieningesnį pasaulį“. (Vatikano radijas)
All the contents on this site are copyrighted ©. |