Brangūs broliai ir seserys, laba diena, - sekmadienio
vidudienio maldą pradėjo popiežius Pranciškus, kreipdamasis į susirinkusius piligrimus.
Komentuodamas sekmadienio evangeliją ir Jėzaus žodžius apie gyvąją duoną, popiežius
sakė, jog Jėzus yra gyvoji duona, tai ir Eucharistijos simbolis. Šiandienos evangelijos
ištraukoje užsimenama apie tai, kad kai kurie pasipiktina Jėzaus žodžiais: „Kas valgo
mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutiniąją
dieną“. (Jn 6, 54). Klausytojų nuostaba suprantama, Jėzus kalba kaip pranašai, norėdami
žmonėse ir mumyse išprovokuoti klausimus, sprendimus. Kad susimąstytume: ką reiškia
„valgyti Jėzaus kūną ir gerti kraują“? Tai tik įvaizdis, kalbėjimo būdas, simbolis,
ar nurodo į kažką tikra? Kad atsakytume, reikia įsižiūrėti, kas vyksta Jėzaus širdyje,
kai jis laužia duoną išalkusiai miniai. Žinodamas, kad turės mirti už mus, Jėzus tapatinasi
su šia laužoma ir dalijama duona, kuri jam tampa jo laukiančios Aukos simboliu, -
aiškino popiežius Pranciškus. Kulminacija įvyksta Paskutinės Vakarienės metu, kai
duona ir vynas iš tiesų tampa Jo Kūnu ir Krauju. Jėzus mums palieka Eucharistiją,
kad mes galėtume tapti su Juo viena. Jėzus sako: „Kas valgo mano kūną ir geria mano
kraują, tas pasilieka manyje, ir aš jame“. (Jn 6, 56). „Pasilikti“ tai reiškia Jėzaus
buvimą mumyse ir mūsų jame. Komunija tai supanašėjimas: valgydami Jį, tampame kaip
Jis. Tačiau tam reikia mūsų „taip“, mūsų ištikimo tikėjimo.
Popiežius Pranciškus tęsė, kad kartais Mišiose jaučiame
šį prieštaravimą: „Kam reikalingos Mišios? Einu į bažnyčią tada, kai jaučiu poreikį
arba verčiau meldžiuosi vienumoje“. Tačiau Eucharistija nėra privati malda ar graži
dvasinė praktika, nei paprastas Jėzaus veiksmų Paskutinės Vakarienės metu paminėjimas.
Sakome, kad Eucharistija „atminimas“, tai yra Jėzaus mirties ir prisikėlimo suaktualinimas,
sudabartinimas: duona iš tikrųjų yra Jo Kūnas, paaukotas už mus, vynas iš tiesų yra
Jo Kraujas, išlietas už mus.
Šventasis Tėvas pabrėžė, jog Eucharistija yra pats
Jėzus, kuris pilnai atiduoda save mums. Jei su tikėjimu maitinamės Juo ir gyvename
Jame per eucharistinę Komuniją, tai perkeičia mūsų gyvenimą, paverčia jį dovana Dievui
ir broliams. Valgyti šią „Gyvybės duoną“ reiškia supanašėti su Kristaus širdimi, jos
pasirinkimais, mintimis, elgesiu. Pasak popiežiaus, tai reiškia tapti taikos, atleidimo,
susitaikymo žmonėmis. Gyvendami tikroje bendrystėje su Jėzumi šioje žemėje pereiname
iš mirties į gyvenimą. Dangus prasideda būtent šioje bendrystėje su Jėzumi, - apibendrino
popiežius.
Po Viešpaties Angelo maldos popiežius Pranciškus pasveikino
romiečius ir piligrimus. Ypatingą sveikinimą skyrė saleziečių jaunimo judėjimo nariams,
kurie susirinko Turine paminėti Šv. Jono Bosko dviejų šimtų gimimo metinių, padrąsindamas
juos kasdienybėje išgyventi Evangelijos džiaugsmą, skleisti pasaulyje viltį. Galiausiai
popiežius palinkėjo visiems gražaus sekmadienio, paprašydamas nepamiršti melstis už
jį. Palinkėjęs visiems skanių pietų, popiežius atsisveikino. (Vatikano radijas)
All the contents on this site are copyrighted ©. |