Irako arkivyskupas: švietimo trūkumas yra tokia pat grėsmė ateičiai, kaip ekstremizmas

Italijos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius arkivyskupas Nunzio Galantino tęsia savo vizitą tarp pabėgėlių Jordanijoje, susitikdamas su vietos Caritas organizacijos darbuotojais ir katalikų bendruomenės vyresniaisiais. Jau pristatėme popiežiaus Pranciškaus laišką pabėgėliams, kurį jis atvežė kartu su savimi ir kuriame svarbiausi buvo trys punktai: paguodos ir artumo žodis pabėgėliams, dėkingumas vietos Bažnyčiai už pastangas ir svetingumą, kreipimasis į tarptautinę bendruomenę.

Italijos vyskupų konferencija teikia didelę paramą Jordanijos Caritas organizacijai, kuri rūpinasi įvairiausiomis sritimis: vandens ir elektros tiekimu, medicinos ir švietimo paslaugomis. Mokykloms skiriama daug dėmesio, stengiantis, kad vaikų lavinimas ir ugdymas nesustotų vietoje, kad jiems nebūtų užvertos ateities perspektyvos.

Jordanija priėmė šimtus tūkstančių pabėgėlių iš Sirijos ir Irako, rugpjūčio 6 dieną arkivyskupas Galantino apsilankė tarp pastarųjų. Rugpjūčio 7 dieną, penktadienį, jis dalyvavo Mišiose Madaboje, kartu su lotynų apeigų patriarchu Fouadu Twalu. Šeštadienį, rugpjūčio 8-ąją, buvo numatyta speciali malda, dalyvaujant Irako chaldėjų patriarchui Louis Raphael Sako, pranešama „Abouna“ portale, kurį administruoja Studijų ir žiniasklaidos katalikų centras Jordanijoje.

Švietimas yra vienas iš didžiausių chaldėjų arkivyskupo Bashar Warda rūpesčių. Šis Erbilio, Irako Kurdistano ganytojas, yra tvirtai įsitikinęs, kad tik švietimas gali pakloti pagrindus ilgalaikei perspektyvai. Praėjusių metų vasarą islamistai teroristai iš Mosulo ir greta esančių Ninevės lygumų išvijo dešimtis tūkstančių krikščionių, kurie prieglobstį atrado Irako Kurdistane. Pasak arkivyskupo Warda, jo diecezijos tikinčiųjų skaičius tokiu būdu padidėjo 135 tūkstančiais.

Pirmaisiais mėnesiais situacija buvo labai sunki: niekas nebuvo pasiruošęs tokiam pabėgėlių skaičiui. Kurdai atvėrė jiems sienas, užtikrino jų saugumą, tačiau nesuteikė ar negalėjo suteikti kokių nors socialinių paslaugų, šeimos gyveno tiesiog ant šaligatvių. Todėl be galo svarbi buvo katalikiškų ir kitokių humanitarinių organizacijų parama. Šiuo metu pastogės ir maisto užtenka visiems. Chaldėjų Bažnyčia Erbilyje administruoja dvi ligonines, kurios pasirūpina tūkstančiais žmonių. Pavyzdžiui, šv. Juozapo klinika teikia nemokamas medicinines paslaugas. Joje darbuojasi Švenčiausios Širdies seserys vienuolės iš Indijos ir dvylika jaunų gydytojų, taip pat savanoriai. Ši klinika per mėnesį aptarnauja per du tūkstančius asmenų. Jos mėnesio išlaikymo kaina yra per 42 000 dolerių, kurie gaunami iš aukų.

Per metus Erbilio arkivyskupija taip pat įsteigė 11 naujų mokyklų. Tačiau chaldėjų arkivyskupo galvoje prieš porą metų gimė dar drąsesnis planas, kuris jau įgijo apčiuopiamas formas – rudenį, tikimasi, duris atvers universitetinio lygio švietimo įstaiga, „katalikiškas Erbilio universitetas“, atviras krikščionims ir taipogi musulmonams. Aukštesnės pakopos švietimo įstaiga yra būtina ne dėl ambicijų, bet dėl kasmet šimtų mokyklą užbaigiančių krikščionių jaunuolių perspektyvų: Erbilyje universitetų nėra daug, juose vietos jau užpildytos. Chaldėjų ganytojo žodžiais, neraštingumas yra panaši grėsmė jaunuolių ateičiai, kaip ir „Islamo valstybės“ organizacija, kuri smurtu išvijo jų šeimas iš namų.

Arkivyskupas Warda parašė viešą laišką, kuriame prašo moralinės ir materialinės paramos savo idėjai, pavadintą „Kodėl reikia katalikiško universiteto Erbilyje?“ Be tiesioginio poveikio jaunuoliams, ganytojas vardija kitas tokio universiteto reikšmes: tai žinia tiems, kurie nori krikščionis ištrinti iš istorijos tos žemės, kurioje jie gyvena beveik du tūkstančius metų, prisidėdami prie jos kultūros gimimo ir kūrimo; universitetas taip pat taps durimis į pasaulinį katalikiškų universitetų tinklą, patirtį ir paveldą; universitetas prisidės ne vien prie krikščioniško paveldo perdavimo, bet ir prie regiono intelektualinės kultūros ir ekonominės gerovės. Kadangi jis bus atviras merginoms ir vaikinams, skirtingos etninės kilmės ir skirtingų religinių įsitikinimų, jau savaime taps tolerancijos ir sugyvenimo mokykla ir sėkla visuomenėje. Neatsitiktinai oficialiu universiteto šūkiu pasirinkti tokie žodžiai: „Mes tikime, kad pokytis prasideda čia“. (Vatikano radijas)