“Laudato si'” kritikuoja ne verslą, o jo savitiksles ir godžias formas

Jau buvo progų ne kartą patikslinti, kad popiežiaus Pranciškaus enciklika „Laudato Si“ apie rūpinimąsi bendrais namais nėra „ekologinė“, „politinė“ ar „ekonominė“, bet „socialinė“ enciklika, turint galvoje Bažnyčios socialinę doktriną, kuri kristalizavosi 19 amžiaus pabaigoje. Pranciškus pasinaudojo per daugiau nei šimtą metų vystytos doktrinos principais, taip pat remdamasis popiežių išdėstytu mokymu, tarp kurių ir savo tiesioginiu pirmtaku Benediktu XVI.

Bažnyčios socialinė doktrina yra žvilgsnis į didžiuosius socialinius klausimus per Šventojo Rašto ir tikėjimo prizmę. Kita vertus, kaip būdinga Bažnyčios minčiai nuo pat pirmųjų jos gyvavimo amžių, yra įtraukiamos kitų racionalių disciplinų įžvalgos ir išvados. Taip ir šiuo atveju, rengiant „Laudato Si“ buvo pasinaudota turimais ekologijos ir ekonomikos disciplinų pasiekimais ir išvadomis, Popiežiškosios mokslų akademijos konsultacijomis. Pakanka žvilgtelti į jos narių sąrašą, pamatysime mokslo pasaulyje itin žinomus vardus. Į visa tai atsižvelgiant, galima pasakyti, kad „Laudato Si“ nėra tekstas, nuo pradžios iki galo išrastas Pranciškaus, bet, tam tikra prasme, kolektyvinio darbo vaisius.

Išspausdinus encikliką „Laudato Si“ komentarai dažniausiai buvo teigiami, taip pat ir iš tų, kurie paprastai nepasižymi dideliu dėmesiu ir simpatija katalikų Bažnyčiai, jos lyderiams ir mokymui. Kaip pavyzdį galima pasitelkti viename iš žinomiausio mokslo pasaulyje, sekuliariame „Nature“ žurnale birželio 23 dieną paskelbtą vedamąjį straipsnį. Nors jis pradedamas nuo kritiškos pašaipėlės apie Bažnyčios „dviprasmišką“ santykį su mokslu, tačiau jau antrame paragrafe rašoma, kad enciklika „liudija pagarbą ir sąžiningą supratimą, kurį argentinietis popiežius ir jo kardinolai rodo mokslui“. Vedamajame straipsnyje taip pat pripažįstama, kad popiežiaus kritika kapitalizmo ir vartotojiškumo „perlenkimams“ sutampa su vis dažniau pasitaikančia ekonomistų ir socialinių psichologų kritika tezei, jog nuolatinis ekonominis augimas atneša nuolatinį laimingumą. „Vatikanas pasirodė šauniai klimato kaitos klausimu“, apibendrina straipsnio autorius, nepamiršdamas palinkėti būti „šaunesniu“ ir kontracepcijos atžvilgiu...

Vis tik, kalbant apie ekonomiką, palankių vertinimų choras mažiau darnus, ne vienam komentatoriui popiežiaus Pranciškaus žodžiai sukėlė įtarimų, kai kurie įžvelgė kairios pakraipos kritiką kapitalizmui ir jau aktualumą praradusias ekonomines įžvalgas.

„Antagonizmas tarp katalikybės ir kapitalizmo yra toks pat senas, kaip ir pati Bažnyčia. Šaltasis karas tai aptemdė, Vatikanui manant, kad tuo metu komunizmas yra didesnis pavojus už pelno motyvą. Vienam pavojui mirus, popiežius Pranciškus atnaujino Bažnyčios, kaip pagrindinės kapitalizmo kritikės misiją“, mano Kanados dienraščio „Globe and Mail“ ekonomikos ir politikos disciplinose diplomuotas apžvalgininkas Konrad Yakabuski. Jis apgailestauja, kad popiežius mažai teigiamo pasako apie kapitalizmą, kuris iš skurdo ištraukė šimtus milijonų žmonių, bet mato tik jo „apgamus“.

Į tai atsakant galima pacituoti Pranciškaus žodžius iš pačios enciklikos: „Verslo veikla, kuri yra kilnus pašaukimas, orientuotas į turto auginimą ir pasaulio visiems pagerinimą, gali būti labai vaisingas būdas skatinti pažangą tame regione, kuriame veikia, ypač jei supranta, kad darbo vietų kūrimas yra neatsiejama dalis nuo jos tarnavimo bendrajam gėriui“.

Skaitant encikliką yra aišku, kad Pranciškaus intencija nėra rinkos ekonomikos savaime kritika, siūlant kokią nors kitokią ekonominę sistemą. Popiežius siekia žadinti sąžines tiems dalykams, kurie visus liečia. Tačiau popiežius negaili aštrių žodžių toms rinkos ekonomikos formoms, kurios atsietos nuo etikos ir nuo bendrojo gėrio, yra tarsi plėšraus ir egoistiško godumo išraiškos, orientuotos į greitą ir betarpišką pelną, visai nežiūrint destruktyvių pasekmių kitiems asmenims, aplinkai ir visuomenei. Tam yra priešpastatoma "Integrali ekologija", kuri, beje, nėra "ekologizmas". 

Trumpalaikė sėkmė galiausiai yra „blogas verslas pačiam verslui“, „Laudato Si“ pristatymo konferencijoje kalbėjo ekonomikos profesorė Carolyn Woo, gerai išmananti ne vien teorinę, bet ir praktinę ekonomikos pusę: nuo 2012 metų ji vadovauja didžiausiai, milijonus žmonių pasiekiančiai JAV katalikų humanitarinei organizacijai „Catholic Relief Services“, „Caritas Internationalis“ narei, vykdančiai daugybę vystymosi projektų visame pasaulyje. Pasak profesorės, popiežius kviečia verslo įmones būti ne „būtinu blogiu“, bet „būtinu gėriu“. Atsakinga, tvari, vertybiškai ir į visų – taip pat ir būsimų kartų - gėrį orientuota ekonomika, harmoningai sąveikaujanti su aplinka: tai ne utopistinis ir naivus, bet praktinis idealas, kuri pasiekiamas su politikos, kultūros, mokslo, religijų parama. Tačiau reikia tam tikro „ekologinio atsivertimo“, kuris įtrauktų ir verslo pasaulį, akcentuoja Carolyn Woo. (Vatikano radijas)