2015-07-28 12:59:00

Kryžių kalno atlaidai


Liepos 26 d. tikintieji šventė Kryžių kalno atlaidus. Pirmą kartą Eucharistija švęsta atrestauruotoje koplyčioje, kurioje prieš 22 m. šv. Mišias aukojo popiežius Jonas Paulius II. Susirinko Lietuvos vyskupai bei vyskupas iš Jelgavos Edvards Pavlovskis. Pašvęstojo gyvenimo metų proga vienuoliai atnaujino įžadus.

Atlaidų išvakarėse Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis Kryžių kalne vadovavo Kryžių kelio maldai. Kasmet į Vigiliją susirenka vis daugiau maldininkų. Šios vigilijos metu vyskupas pašventino naujai pastatytas IV ir V Kryžiaus kelio stotis bei naujai atrestauruotos koplyčios kryžių, altorių ir pultą, prie kurio skaitomas Dievo žodis.

Atlaidų dieną į Kryžių kalną plūdo tikintieji. Kelios grupės atėjo pėsčiomis. Gausiausia – 11 val. išėjusi iš Šiaulių katedros vadovaujant Šiaulių vyskupui. Anot Šiaulių katedros klebono kun. Egidijaus Venckaus, piligrimystė į Kryžių kalną liudijo veržlią ir džiaugsmingą Bažnyčią. Į Kryžių kalno atlaidus visada atvyksta vietinės valdžios atstovai, seimo nariai. Šiais metais atvyko ir LR premjeras Algirdas Butkevičius su žmona.

Nuo 14 val. Kryžių kalne buvo klausoma išpažinčių. Prie kunigų iškart nusidriekė eilutės. Eilėje stovėjo ir norintieji pasimelsti prie švč. Dievo Motinos Marijos su Kūdikiu bei Jėzaus statulų. Šv. Mišios buvo aukojamos atnaujintoje koplyčioje, iš kurios prieš 22-ejus metus visus laimino popiežius Jonas Paulius II. Prieš šv. Mišias koplyčią pašventino Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Eucharistijai vadovavo apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Pedro Lopez Quintana. Džiaugiuosi galėdamas aukoti šv. Mišias šioje koplyčioje, kurioje aukojo ir popiežius Jonas Paulius II. Oras buvo panašus kaip šiandien: buvo apsiniaukę, bet nelijo. Noriu priminti, kad nepamirštumėte to pasididžiavimo, kad turite Kryžių kalną, kuris yra gyvenimas, - sakė apaštališkasis nuncijus.

Sakydamas pamokslą Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ teigė, kad kryžių „gerbia milijardai žmonių pasaulyje. Kryžius yra įspūdingas ir labai stiprus ženklas, neleidžiantis abejingai praeiti pro šalį. Kryžių kalnas, ant kurio stovi tūkstančiai kryžių ir kryželių, dar stipriau veikia mūsų protą ir širdį, nes čia už kiekvieno pastatyto kryžiaus slypi konkretaus žmogaus gyvenimo reikšmingi faktai. Mes šiandien susirinkome čia, prie Kryžių kalno, nusilenkti mus pamilusiam ir už mus savo gyvybę ant kryžiaus paaukojusiam mūsų Viešpačiui. Arkivyskupas Kryžių kalną vadino Lietuvos žmonių tikėjimo, vilties, laisvės kalnu. Tikėjimo, nes „dauguma žmonių, čia stačiusių kryžius, turėjo gilų tikėjimą ir savo gyvenimą buvo patikėję Dievui <...> Jeigu mes dažniau su tikėjimu ir meile žvelgtume į kryžių, į Nukryžiuotąjį, be jokios abejonės, būtume stipresni pakelti mus laikas nuo laiko užgriūvančias negandas. Būtume ir išmintingesni, nes nelauktume dovanų, bet eitume atsakingos laisvės keliu. Vilties, nes „kryžius kalba apie prisikėlimą, apie gyvenimą, kurio niekas negali iš mūsų atimti. Tačiau už šį gyvenimą reikia kasdien kovoti drauge su Jėzumi. Jis tik tam liko su mumis Evangelijos puslapiuose, kad nuolat primintų apie laukiantį gyvenimą, jis mus maitina savo Eucharistiniu Kūnu ir Krauju, kad nepavargtume ir nepradėtume ilgėtis Egipto mėsos ir svogūnų“. Laisvės, nes „Kai kunigas Algirdas Mocius ir daugelis kitų žmonių, ant savo pečių nešė ar vežė kryžius į šį kalną, jų žingsniai vedė į Lietuvos laisvę“. „Šiandien už visus ir už viską dėkojame Dievui ir prašome šviesos bei stiprybės nedejuoti, sutinkant sunkumus, bet Dievui padedant statyti tikinčią, mylinčią ir viltimi gyvenančią Lietuvą“, - baigė pamokslą arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ.

Po pamokslo, prieš koplyčią sustoję vienuoliai ir vienuolės atnaujino savo įžadus. Pašvęstojo gyvenimo nariai talkino ir liturgijoje skaitydami skaitinius, atnešdami atnašas. Giedojo Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos choras. Po šv. Mišių pašventintos devocionalijos. Šventojo Tėvo palaiminimas iškilmingai įteiktas koplyčios autoriui, kuris taip pat rūpinosi ir jos rekonstrukcija, architektui Algimantui Juknai.

Inesė Ratnikaitė








All the contents on this site are copyrighted ©.