2015-07-25 13:35:00

Lietuvos spaudos apžvalga (liepos 24)


Kastantas Lukėnas: 

Praėjusios savaitės pasiskaitymai vasariški savo įvairove, bet ne lengvu turiniu. Neseniai įkurtame ir susikalbėjimo kultūrą puoselėjančiame interneto tinklapyje „Doxa“ filosofas Vytautas Ališauskas dalijasi mintimis apie neseniai paskelbtą popiežiaus Pranciškaus encikliką „Laudato si“. Pokalbyje komentuodamas nuomones apie tariamą popiežiaus pažiūrų „kairumą“ jis primena, kad šio kaltinimo sulaukė nemažai katalikų veikėjų, tarp jų ir pal. Jurgis Matulaitis. Vytautas Ališauskas siūlo nesivadovauti žiniasklaidos išpešiotomis vaizdžiomis citatomis, bet atsižvelgti į platesnę minties plėtotę, dalykus, kurie nėra malonūs šiuolaikiniam Vakarų mąstymui. Pavyzdžiui, kalbėdamas apie ideologinę kolonizaciją, be kitų dalykų popiežius Pranciškus mini vadinamąją genderinę ideologiją, teigiančią, kad lytiškumas esąs tik socialinis konstruktas. Pokalbis reziumuojamas: Popiežius Pranciškus savo veikla tęsia jai teologinius pamatus padėjusio pirmtako Benedikto XVI veiklą.

Apie popiežiaus Pranciškaus enciklikos minčių aktualumą „Bernardinai.lt“ rašo prof. Vytautas Landsbergis. Jis siūlo pasvarstyti muzikos ir ekologijos sąsają ir dalijasi mintimis apie dar sovietmečiu surengtą muzikologų konferenciją, specialiai jai parenkant vietą prie užterštos Baltijos jūros ir klausiant: ar bėra prasmės kurti muziką, jei mūsų jūra miršta?

Ankstesniame savaitraščio „Veidas“ numeryje (Nr. 27) keliuose straipsniuose minima Bažnyčia ir svarstomi pasaulėžiūros klausimai. Viršelio tema: apie prieštaringą Lietuvos politikų požiūrį į žmogaus teises ir socialdemokratų inicijuotą prastai pagarsėjusį partijų susitarimą šiuo klausimu. Straipsnio autorė Aušra Lėka negaili kritikos „Bažnyčios lobistinei veiklai“, o ant „žmogaus teisių“ altoriaus nedvejodama kelia tokias „žmogaus teises“ kaip teisė į abortą ar eutanaziją… Tiesa, atodūsiu palydi utopinius pasvajojimus apie „teisę į aktyvų laisvalaikį ir nemokamą sportą“. Autorė pripažįsta, kad Estijos politikai prieš aiškią visuomenės daugumą įteisino vienalytes santuokas, tačiau pagarbiai vadina juos visuomenės „vedliais“. Ne kartą girdėta kultūrtrėgeriška argumentacija: nepritariantieji Lėkos „vedlių“ parinktoms vertybėms bei teisėms kaltinami pasidavimu Kremliaus įtakai.

Kitaip pasaulį mato Andrius Tapinas „Delfi. lt“ paskelbtame tekste, kuriame jis pašiepia žiniasklaidos keliamas audras stiklinėje dėl sovietinių skulptūrų ant Vilniaus tilto, vienalyčių santuokų prioriteto ar „w“ rašybos – tarsi Lietuvoje nebūtų svarbesnių ir skaudesnių problemų. Didžiausią Lietuvos problemą jis įvardina nedvejodamas: tai alkoholis. Ir klausia: kiek turime politikų, kurie stotų skersai kelio įsibėgėjusiems alkoholio lobistams ir ieškotų ilgalaikių kovos su alkoholiu strategijų. Straipsnis „Mieli gėjai, balvonai, verktiniai ir pabėgėliai. Pasislinkit“.

Kita minėto savaitraščio Veidas (Nr. 27) publikacija skirta karo kapelionų tarnystei. Kariuomenės ordinariatui vadovaujantis arkivyskupas Gintaras Grušas palygina karo kapelionų ir medikų tarnystę: šių profesijų žmonės neturi pasirinkimo: jie pirmiausia siekia gelbėti gyvybes ir sielas, nepriklausomai nuo karo pobūdžio. Skelbiamas aktualus interviu su oro pajėgų kapelionu kun. Virginijumi Veilentu. Jis dalijasi tarptautinių misijų patirtimi, pasakoja apie kapeliono užduotis, svarsto apie darbą su būsimaisiais šauktiniais.

„Veide“ taip pat palankiai rašyta apie Vilniaus arkivyskupijos Caritas iniciatyvą parapijose priimant Irako krikščionių pabėgėlių šeimas. Straipsnyje primenama ir ankstesnė Lietuvos liuteronų pagalba pabėgėliams iš Sirijos. Pastebima, kad jiems anuomet buvo suteiktas tik svečių, o ne pabėgėlių statusas, o tai trukdė darbo galimybėms. Irako krikščionims pabėgėliams suteiktos geresnės sąlygos integruotis.

Ketvirtajame „Naujojo židinio–Aidų“ numeryje „Laiško redaktoriui“ skiltyje atsidūksėjimais dalijasi šešerius metus žurnalo vyriausiojo redaktoriaus pareigas ėjęs Nerijus Šepetys, grįžtantis jam labiau įprastą redaktoriaus kėdę, o redakcijos vairą perduodamas Tomui Vaisetai. Peržvelgdamas redaktorystės patirtį jis drauge primena  „Naujojo Židinio –Aidų“ gyvavimo etapus, redaktorių estafetę, nuolatinę autorių ir naujų formatų paiešką. Jis primena neseniai į geresnį pasaulį išlydėtą žurnalo krikštatėvį kun. marijoną Vaclovą Aliulį, palydėjusį pirmą žurnalo numerį „Laišku redaktoriui“. Jis anuomet pranašingai linkėjo, kad „redakcija nebūtų vien spaudinio rengimo įstaiga, bet bendraminčių susitikimo vieta, idėjas kildinantis židinys“.

Vasarinis „Saleziečių žinių“ numeris (Nr 2 (158) primena, kad pagrindinis vasaros įvykis šv. Jono Bosko bičiuliams bei gerbėjams yra jo gimimo dviejų šimtų metų jubiliejus. Šventojo gimimo vietoje Pjemonte rugpjūty vyksiančiose iškilmėse dalyvaus ir jaunimo iš Vilniaus šv. J. Bosko parapijos delegacija.

Vilniaus arkivyskupijos svetainėje informuojama apie Trinapolio rekolekcijų namuose vykusią tarptautinę „Global Outreach“ programos stovyklą. Pagal šią programą moksleiviai iš Rytų Europos šalių vieneriems metams mokosi JAV katalikiškose mokyklose, dalyvauja parapijų veikloje.

Panevėžio vyskupijos svetainėje pranešama apie šeštadienį Alantoje surengtą Gyvojo rožinio draugijos kongresą. 








All the contents on this site are copyrighted ©.