Žemėlapių rinkinys „Piligrimų keliai Lietuvoje“

Lietuva turi svarbių ir krikščioniškame pasaulyje žinomų piligrimystės vietų: tai Kryžių kalnas, Aušros Vartai, Vilniaus katedra, Šiluva. Lietuvos piligrimų bendrija neseniai išleido žemėlapių rinkinį, kuriame pristatomi skirtingų Lietuvos regionų piligriminiai keliai. Jais keliaudami piligrimai aplanko daugiau kaip 80 piligrimystės vietų. Šias vietas piligrimai gali pasiekti keliaudami pėsčiomis, dviračiu ar automobiliu. Mūsų bendradarbė Renata Žiūkaitė kalbina šių žemėlapių sudarytoją Lietuvos piligrimų bendrijos pirmininką Darių Liutiką.

Kaip kilo idėja parengti piligriminių kelių žemėlapių rinkinį?

Žemėlapių rinkinys „Piligrimų keliai Lietuvoje“ išleistas šių metų pradžioje ir į jį įtraukta septyni keliai, kurie pasižymi tradicijomis, pasižymi tuo, kad piligrimų kelias apjungia pagrindines Lietuvos šventoves ir šventąsias vietas, kur yra susiformavusios piligrimystės tradicijos. Lietuvos piligrimų bendrija turi tikslą propaguoti, skatinti piligrimines keliones, Lietuvos šventąsias vietas, skleisti informaciją apie Lietuvos piligrimystės vietas. Vienas iš projektų išleisti Lietuvos piligrimams labai aktualų žemėlapių rinkinį. Šio žemėlapių rinkinio privalumai yra, kad jį gali naudoti tiek pėsčiomis keliaujantys piligrimai, tiek važiuojantys dviračiu, tiek automobiliu. Išskirti septyni maršrutai arba piligriminiai keliai, žemėlapių rinkinys yra gausiai iliustruotas,  piligrimai gali naudoti pačius žemėlapius, kuriuose yra pavaizduotos ne tik pačios piligrimystės vietos, bet kartu yra sužymėtos nakvynės vietos, vietos, kuriose galima pavalgyti, kiti kultūros objektai, kuriuos piligrimams būtų įdomu pakeliui pamatyti.

Anksčiau minėjote, kad visus šiuos septynis maršrutus esate pats praėjęs ir išbandęs

Kuomet siūlai kitiems keliauti piligrimų keliais, tuos kelius reikia pačiam žinoti, pažinti ir išbandyti. Ir iš tikrųjų visus kelius teko įveikti arba dviračiu, arba pėsčiomis, arba automobiliu. Piligrimams siūlomi keliai yra parinkti tokiose vietose, kad kuo mažiau būtų sąsajos su valstybinės, magistralinės reikšmės keliais, stengiamasi, kad piligrimai eitų miško keliukais, ar kitais keliais, kuriuose yra mažesnis transporto srautas ir galima pasigrožėti aplinka, Lietuvos kraštovaizdžiu. Einant piligrimų keliais sutinkama daug žmonių, daug vietinių, kurie gali patarti kur vienu ar kitu keliu geriau pasukti ir aplankyti tas šventąsias vietas. Tie žmonės ir naujų vietų gali nurodyti, kad vienas ar kitas kryžius, ar koplytėlė būtent tame regione yra ir būtų galima aplankyti.

Kai teko eiti tuos septynis maršrutus, kuris pačiam pasirodė įdomiausias?

Tuos maršrutus galima išvardyti: Vilnius – Pivašiūnai, Kaunas – Šiluva, Kryžių kalnas – Šiluva, Kražiai – Žemaičių Kalvarija, Palanga – Žemaičių Kalvarija, gal kažkiek naujesni maršrutai: Panevėžys – Vepriai ir Sintautai – Kryžių šventovė. Kai kurie piligrimų keliai yra tradiciniai, iš Vilniaus pro Trakus į Pivašiūnus; tradicinis piligrimų kelias iš Vilniaus į Trakus. Pirmoji jėzuitų organizuota piligriminė kelionė buvo 1604 m. Taip pat nusistovėjusios, tradicijomis pasižymi kelionės iš Kryžių kalno į Šiluvą, į Žemaičių Kalvariją iš įvairių Žemaitijos vietų. Buvo įdomiau praeiti tais naujais siūlomais maršrutais Panevėžys – Vepriai, Sintautai – Kryžių šventovė. Šie maršrutai traukia gal mažiau žinomas piligrimams vietas, bet svarbias vietas. Einant iš Panevėžio į Veprius yra aplankoma Krekenava, Paberžė, Šėta. Tai tikrai įdomios ir svarbios šventos vietos. Taip pat iš Sintautų einant į Kryžių šventovę maršrutas driekiasi tiek per Suvalkiją, tiek per Dzūkiją, aplankomos įdomios vietos pakeliui. Šiame maršrute įtraukta Mergelės Marijos apsireiškimo vieta Keturnaujiena, aplankoma Marijampolė, tai svarbios ir piligrimams aktualios vietos. Man asmeniškai šie maršrutai buvo naujesni, kuriuose galima atrasti naujų šventų ir naujų šventų objektų.

Ar šis leidinukas skirtas tik Lietuvos piligrimams, ar jo pagalba taip pat tikintieji iš užsienio taip pat galėtų labiau apžinti mūsų kraštą ir šventas vietas?

Žemėlapių rinkinys „Piligrimų keliai Lietuvoje“ yra išleistas lietuvių ir anglų kalbomis, todėl tiek užsienio, tiek Lietuvos piligrimai gali juo naudotis. Tikrai tikimės, kad piligrimai, kurie atvyksta į Lietuvą, ar kurie nori keliauti po Lietuvą ir aplankyti Lietuvos šventąsias vietas, tikrai galės šias leidiniais pasinaudoti, pajusti Lietuvos šventų vietų dvasingumą ir jų skleidžiamas dvasines prasmes.