Kardinolas R. Marx: „Europa yra susitaikymo, ne pasidalijimo projektas“

Ilgos įtampos kupinos derybų dienos ir naktys liko praeityje. Pastarųjų dienų Graikijos krizė slėgė ne tik mūsų politinius lyderius, bet kiekvieną Europos pilietį, nerimaujantį, kaip baigsis krizė, ar galima tikėtis pozityvių rezultatų, - rašo kardinolas Reinhard Marx, ES Vyskupų konferencijų komisijos (COMECE) pirmininkas, paskelbdamas pareiškimą Graikijos krizės atomazgos kontekste. Jis išreikė dėkingumą visiems, kurie stengėsi išlaikyti Europos integracijos projektą. Nepaisant nepalankių ženklų, visos įsitraukę šalys – Europos institucijų pareigūnai, Eurozonos valstybių ir vyriausybių vadovai, finansų ministrai – neatsisakė pasiryžimo siekti bendro Europos sprendimo. Reikia pripažinti, kad tai sėkmingas konkrečių asmenų darbo rezultatas.

Kardinolas pažymi, kad dabar svarbu žvelgti į priekį ir kartu galvoti apie bendrą išeitį. Graikijos laukiantis darbas yra bauginantis, ji gali jį įveikti tik su Europos partneriais. Dauguma graikų nori likti Europos Sąjungoje ir Eurozonoje. Taip pat ir kitos valstybės narės nori išlaikyti Graikiją Europos Sąjungoje.  Šis sprendimas atspindi klasikinį europietišką kompromisą, kai sutarimas visose ES šalyse sulaukė ir sveikinimų, ir kritikos. Tad visi europiečiai turi susitelkti į bendrus interesus, būtina, kad jie darbuotųsi kartu siekdami tikslų.

Skubiausias uždavinys, pasak kardinolo R. Marx,  – atstatyti pastaraisiais mėnesiais prarastą pasitikėjimą Europoje vienas kitu. Padaugėjo klišių ir išankstinių nusistatymų vienas kito atžvilgiu tarp Europos žmonių; reikia juos įveikti, atkurti ramesnę atmosferą Europoje, atrasti konstruktyvesnį požiūrį į ateitį.

Bažnyčia visada palankiai sekė Europos vienijimosi procesą, pabrėžia ES Vyskupų konferencijų komisijos pirmininkas, džiaugdamasis pasiektu susitarimu. Tačiau, pasak jo, išlieka nemažai klausimų. Ar perspektyvus sprendimų paketas? Ar graikai gali išsilaikyti ant abiejų kojų po išreikštų reikalavimų? Kaip mes atsižvelgiame į vargšų poreikius? Laukia nemaži iššūkiai kuriant ilgalaikę strategiją, ir juos galima įveikti tik pasitelkiant drąsius ir kūrybiškus sprendimus. Iki šiol nebuvo rimtų mėginimų spręsti struktūrines krizės priežastis. Turi būti padaryta dar daugiau: sumažintas nedarbas jaunimo tarpe, bendrai rūpinamasi pabėgėliais, siekiama taikos Europoje (pvz., Ukrainoje) ir kaimyninėse šalyse (Artimuosiuose Rytuose).

Privalome išmokti pastarųjų savaičių įvykių pamokas. ES negali spręsti daugelio klausimų, už kuriuos atsakingi  valstybių vadovai ir vyriausybės. Tačiau ES turi daugiau nuveikti ekonominės ir monetarinės vienybės srityje, jai reikia stipresnio politinio koordinavimo ekonomikos, finansų, socialinės politikos srityse. Reikia naujo požiūrio, kad būtų išvengta tolesnės valiutos krizės ar socialinio konflikto grėsmės.

Europos integracijos ir vienybės projektas atnešė jos žmonėms taiką, saugumą ir klestėjimą. Šiuos pasiekimus reikia ginti, dalintis jais su visais. Europa yra susitaikymo, o ne pasidalijimo projektas. Dabar reikia, kad visi europiečiai galėtų toliau išvien vykdyti šį Europos projektą. Tai daugiau nei vien bendros valiutos klausimas. Reikia atgaivinti Europos idėją įvardijant naują viziją, naujai įsipareigojant. Tikslai, kurių užsibrėžta kuriant Europos Sąjungą, toli gražu nebuvo pasiekti. Kardinolas baigia pareiškimą paminėdamas, kad krikščionys įsipareigoja bendradarbiauti, kad šis projektas virstų tikrove. (Vatikano radijas)