Ispano kunigo liudijimas: Jėzuitas t. Bergoglio išgelbėjo nuo žūties

Paragvajaus sielovadoje daugelį metų tarnaujantis jėzuitas kun. José Luis Caravias nė kiek neabejoja: jėzuito t. Jorge Mario Bergoglio dėka jam pavyko prasprukti nuo tikriausios žūties. Paragvajaus sostinės vargšų lūšnyne „Banado Sur“ tarnaujantis kunigas apie savo patirtį papasakojo kai popiežius Pranciškus lankėsi Paragvajuje liepos 10-12 dienomis. Aštuntajame dešimtmetyje, jėzuitų vyresniajam t. Bergoglio paskatinus, jis pabėgo iš Argentinos į Ispaniją, pasibaigus diktatoriškiems režimams sugrįžo į Asunsjoną, kur tęsia tarnystę vargšams. Kunigas Caravias papasakojo, kad 1972 metais, valdant diktatoriui Alfredui Stroessneriui, kaip kiti valstiečių kunigai, sulaukė grasinimų ir buvo išvarytas iš Paragvajaus už paramą valstiečiams. Suimtas kunigas buvo paleistas kaimyninėje Argentinoje, kuriam laikui dirbo pasienio zonoje. Guarani indėnų kalbą mokantis jėzuitas po kelerių metų atvyko į Argentinos sostinę, įsijungė į Buenos Airėse gyvenančių paragvajiečių pastoraciją, susipažino su Bergoglio, tuomet jėzuitų vyresniuoju, kuris ispaną kunigą apgyvendino jėzuitų San Miguel kolegijoje. Pasak ispano kunigo Caravias, po to, kai buvo nužudytas argentinietis kun. Carlos Mugica, jį pasikvietęs t. Bergoglio įspėjo apie pasiekusią žinią, kad yra papuolęs į vadinamosios Trigubos A (Argentinos Antikomunistinio Aljanso) objektyvą, kartu su dviem jėzuitais Falisco Jalics ir Orlando Yorio. Kun. Caravias buvo suimtas ir įkalintas Argentinoje, tačiau po kelių dienų, tarpininkaujant Bergoglio pasiųstam monsinjorui, buvo išlaisvintas ir sugrįžo į Ispaniją. Esu tikras, kad sukarintų organizacijų smogikai mane būtų nužudę jei ne Bergoglio užtarimas, pasakojo kunigas José Luis Caravias ir pridūrė, jog anie du Bergoglio dėka išgelbėti kunigai, šiandien tikriausiai būtų buvę „desaparecidos“, (be pėdsako eliminuoti asmenys).

Ispano kunigo paminėtas kun. Carlos Mugica (1930-1974) Argentinoje prisimenamas kaip didmiesčių lūšnynų, arba „Villas“, pastoracijos pradininkas, lūšnynuose pasėjęs Bažnyčios sėklą. Kunigas buvo nušautas po Mišių prie Šv. Pranciškaus Solano bažnyčios, panašiai kaip po septynerių metų Salvadoro kankinys pal. arkivyskupas Oskaras Romero. 43 metų argentiniečio kunigo nužudymas 1974 metais stipriai paveikė viso krašto Bažnyčią ir visuomenę. Mugica gyveno didelių visuomeninių priešpriešų laikais, aktyviai veikė politikoje, palaikė peronistus, visas pastangas skyrė vargšams. Jis ir politinę veiklą ir kunigišką tarnystę suvokė kaip tarnavimą vargšams. Pernai Argentinoje, minit jo žūties keturiasdešimtąsias metines, buvo priminti šie dvasiniu testamentu tapę kun. Carlos Mugica žodžiai: „Jokios aplinkybės ir niekas nesukliudys, kad tarnaučiau Jėzui Kristui ir Jo Bažnyčiai, kartu su vargšais kovodamas už jų išsilaisvinimą“. 1999 metais popiežius Pranciškus būdamas Buenos Airių arkivyskupas, vadovavo kun. Carlos Mugica perlaidojimo apeigoms Villa Retiro koplyčioje, kurioje daugelį metų kunigavo. Tąsyk arkivysk. Bergoglio meldė atleidimo už daugelio kaltes, šiais žodžiais: „Už kun. Carlo mirtį, už jo tiesioginius žudikus, už tuos kurie buvo jo ideologiniai žudikai, už didesnės visuomenės dalies tylų pataikavimą ir už visus kartus, kai mes, kaip Bažnyčios nariai, stigome drąsos pasmerkti kun. Carloso nužudymą, pasigailėk mūsų Viešpatie!“ (Vatikano radijas)