Arkivyskupas L. Virbalas: Apie bendradarbiavimą su žiniasklaida

Liepos 11 dieną, Bažnyčiai švenčiant Šv. Benedikto, Europos globėjo, šventę, į arkivyskupo metropolito sostą Kauno arkikatedroje įžengė ir šiomis iškilmingomis apeigomis pareigas pradėjo eiti Šventojo Tėvo Pranciškaus šių metų birželio 11 dieną paskirtas Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ.

Ta proga skelbiame paskutinę ištrauką iš pokalbio su naujuoju Kauno arkivyskupu, kurį įrašėme jam lankantis Romoje ir Vatikane, šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmės Vatikane proga.
 

Išeinantysis arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ buvo labai didelis katalikiškos žiniasklaidos rėmėjas ir iniciatorius. Jūs taip pat turite tikrai didelę ir ženklą darbo žiniasklaidoje patirtį. Ką Jūs galvojate apie katalikišką žiniasklaidą, jos vaidmenį, kokiomis kryptimis ją galbūt reikėtų vystyti, stiprinti?

Arkivyskupas L. Virbalas: Pirmoji mano patirtis žiniasklaidoje buvo Vatikano radijo patirtis. Tada, kai atvažiavau studijuoti į Romą, ir mus kaip studentus kviesdavo sekmadienį aukoti Mišias, pasakyti homiliją. Tos šv. Mišios būdavo transliuojamos į Lietuvą. Aš rengdavau ir įvairias laidas, tuo metu kaip tik buvo pasirodęs naujasis Romos Katalikų Bažnyčios Katekizmas, tai buvo supažindinimas su juo laidose; buvo tam tikra serija laidų apie Šventąjį Raštą. Ir tuo pat metu prasidėjo Kalėdų, Velykų šv. Mišių transliacijos iš Romos Šv. Petro bazilikos į Lietuvą. Tad teko pradėti komentuoti dar iš Romos, o paskui jau tęsiau būdamas Lietuvoje. Tikrai nuolat tenka bendradarbiauti ir su žiniasklaida Lietuvoje; buvau labiau įsijungęs, kai ėjo „Žemės druska“. Manau, kad čia viena iš tų tikrovių, kur paliečia kiekvieną, pasiekia kiekvieną ir yra labai svarbios katalikiškos žiniasklaidos priemonės, tikrai kviečiu, kad jas palaikytumėm. Mes kaip tikintys žmonės, domimės, palaikome, mums rūpi katalikiškos žiniasklaidos priemonės. Tai yra vienas iš esminių dalykų, kurie mūsų tikėjimą ir palaiko, ir stiprina.

Kita sritis – bendravimas visoje žiniasklaidoje. Tai žinios perdavimas ir dalinimasis tuo, kas vyksta Bažnyčioje, kuo Bažnyčia gyvena, kokios žinios. Taip pat katalikiškas požiūris: mes turime daug gražių dalykų, kuo gyvenam, kuo džiaugiamės, savo požiūrį į žmogų, kaip Dievo sukurtą, branginamą, kaip mylimą. Tad šitą požiūrį perduoti, ištransliuoti kiekvienu galimu kanalu, kiekvienu būdu. Man tikrai būna liūdna, kai gal daugiau pasaulietinė žiniasklaidos priemonės atkreipia dėmesį arba tada, kai kažkokios negerovės Bažnyčioje – jų yra, bet jos neužima pagrindinės vietos; arba kai Bažnyčia pasisako, perspėdama arba sakydama tai, kas nesiderina su krikščionišku žvilgsniui į gyvenimą, į pasaulį. Ir dalies žmonių sąmonėje susiformuoja įvaizdis, kad Bažnyčia kažkokias ribas brėžia, ribojimus kelia. Bet iš tikrųjų Bažnyčia neša Evangeliją, neša džiugiąją naujieną. Dalijimasis ta džiugia naujiena apie žmogų, apie pasaulį, apie žmogaus ateitį, apie buvimą Dievo vaiku yra labai svarbi užduotis, kurią galime pasiekti taip pat naudodamiesi žiniasklaidos priemonėmis. (Vatikano radijas)