Popiežius Pranciškus: Marija visada su Dievo tauta

Šeštadienio rytą (Paragvajaus laiku) popiežius Pranciškus Asunsjone aplankė pediatrinę ligoninę “Niños de Acosta Ñu”. Joje gydomi maždaug šimtas vaikų. Šventasis Tėvas, lydimas ligoninės direktoriaus ir gydytojų aplankė vaikus intensyvaus gydymo skyriuje, užėjo į pooperacinę ir onkologinę palatas. Ligoninės kieme popiežius susitiko su ligonių šeimomis, pasikalbėjo, visus palaimino.

Antrasis popiežiaus vizito Paragvajuje šeštadienio programos įvykis - Mišios netoli sostinės esančioje Kaakupe Marijos šventovėje. Šventovės pavadinimas vietinės guarani indėnų genties kalba reiškia „už kalno“. Vietiniai indėnai šioje vietoje melstis Dievo Motinai pradėjo jau septynioliktojo amžiaus pradžioje. Kartu su Paragvajaus vyskupais ir visos Dievo Tautos atstovais, popiežius Pranciškus meldėsi, kad Nekaltai Pradėtoji Mergelė globotų šalies katalikų bendruomenę ir visus gyventojus.

Mišių homilijoje popiežius sakė, kad Marijos šventovė yra visų tikinčiųjų namai. Šventovė tai šventės, susitikimo, šeimos namai; tai vieta, į kurią užeiname melsdami Dievą atleidimo, kad galėtume iš naujo pradėti savo kelionę. Į šventovę atsinešame savo gyvenimą. Šventovėje atnaujiname jėgas, reikalingas džiugiai gyventi pagal Evangeliją. Kaakupe Marijos šventovė yra paragvajiečių tautos gyvybės šaltinis.

Marija tarė „taip“ Dievo projektui, - sakė homilijoje Pranciškus. Tasai besąlygiškas sutikimas su Dievo valia nebuvo lengvas. Jis nesuteikė jai jokių privilegijų, bet priešingai – kaip sakė senelis Simeonas – jos sielą pervėrė skausmo kalavijas. Popiežius homilijoje paminėjo kelis sunkius Marijos gyvenimo momentus – Jėzaus gimimo aplinkybes, kai jaunai porai nebuvo vietos užeigoje; bėgimą į Egiptą ir patį skaudžiausią gyvenimo įvykį – Sūnaus mirtį ant kryžiaus. Štai, matome Mariją prie kryžiaus, - kalbėjo popiežius, - ji drąsiai lydi sūnų iki pat mirties. Vėliau ji guodžia jo mokinius, padeda jiems išlikti vieningiems. Marija visada yra su Dievo tauta. Tikintieji žmonės yra jos šeima. Marija neturi nieko savo, ji neturi nieko naujo ką mums galėtų pasakyti, ji tik tyliai palydi mūsų tikėjimą. Ji yra su mumis ligoninėse, mokyklose, mūsų namuose. Ji yra su mumis darbe ir kelionėje. Ji sėdasi su mumis prie stalo. Su jos ženklu – Rožiniu – mes žinome, kad nesame vieni.

Homilijoje popiežius paminėjo ir Marijos pavyzdžiu sekusių Paragvajaus moterų drąsą. Karų ir neramumų metais jos nešė sunkią naštą; jos padėjo tautai atsikelti po visų jos istorijos negandų. Net ir nesant jokios vilties, jos tikėjo viltimi (plg. Rom 4,18)), - sakė Pranciškus.

Šiandien, kaip tauta, atvykome į šiuos savo namus, į tėvynės Paragvajaus namus, norėdami dar kartą išgirsti guodžiančius žodžius: „Sveika... Viešpats su tavimi“. Tai raginimas neprarasti atminties, savo šaknų, neužmiršti mums paliktų tikinčių žmonių liudijimų. Jų tikėjimas tapo gyvenimu, jų gyvenimas alsavo viltimi, viltis įkvėpė meilę. Jūs esate šio tikėjimo, gyvenimo ir vilties paveldėtojai. Šiandien jūs kuriate Paragvajaus ateitį, - baigė homiliją Pranciškus. (Vatikano radijas)