T. F. Lombardi SJ apie popiežiaus vizitą Bolivijoje: popiežius kviečia dialogui

„Labai nuoširdus priėmimas, šiltesnis nei tikėjomės“: taip Šventojo Sosto spaudos salės direktorius t. Federico Lombardi komentuoja prisirišimą, kurį žmonės rodo popiežiui, šiomis dienomis viešinčiam Ekvadore ir Bolivijoje. Tėvas Lombardi pabrėžia, kaip popiežius Pranciškus vertina Bolivijoje kuriamą „priimančią, multietninę, multikultūrinę visuomenę“, ir Bažnyčią, kuri tarnauja vienybei ir skelbia viltį sudėtingų situacijų akivaizdoje.

Kaip pastebi Vatikano spaudos salės vadovas, popiežius, kilęs iš šios žemės, moka apie ją kalbėti labai konkrečiai ir išraiškingai, paliesdamas žmonių širdis ir sulaukdamas teigiamos reakcijos. Grįždamas prie prezidento Morales žodžių, kad Bolivijai trūksta išėjimo į jūrą, t. Lombardi akcentavo popiežiaus kvietimą dialogui; jis drąsina procesą, tačiau nesiūlo sprendimų, kuriuos turi priimti žmonės.

Komentuodamas popiežiaus dieną, praleistą Santa Cruz mieste ir reikšmingą kalbą, kurią jis pasakė liaudies judėjimams, kun. F. Lombardi sakė, jog popiežius palietė visuomenės problemas, globalizuotą šiandienos pasaulį, išryškindamas pokyčių poreikį. Šiandienos pasaulio situacija rodo kiek neteisybės, kančios atsiskleidžia visuomenės viduje, santykyje su gamta ir aplinka.

Popiežius kreipėsi į judėjimų atstovus, institucijas, besirūpinančias patekusiais į skurdo ir ribines situacijas, kurios neranda vietos šiandienėje politinėje, socialinėje, ekonominėje sferose. Šventasis Tėvas pakvietė juos būti kūrybiškais veikėjais, kurie rūpinasi, kad vyktų reikalingi pokyčiai. Ši perspektyva būdinga popiežiui, kuris ragina eiti į pakraščius, periferijas, būti joms dėmesingais ne tik todėl, kad žvelgiant iš ten galima geriau įvertinti, kurios sistemos neveikia šiandienos pasaulyje, kodėl iššaukia nelygybę, bet ir todėl, kad iš ten gali prasidėti judėjimas, galimai kūrybiškai pasiūlysiantis alternatyvius sprendimus. Kai tuo tarpu sistemos centras, tampriai susijęs su pinigų galia paremta ekonomika, nemato ir nesugeba rasti būdų.

Kitas svarbus popiežiaus žingsnis – popiežius paprašė atleidimo už Bažnyčios kaltes prieš vietinius žmones Amerikos žemyno užkariavimo laikotarpiu. Pasak kun. Lombardi, ši tema visad labai jautri tiek iš istorinės perspektyvos,  tiek nusakant pavienių žmonių, bendruomenių ar valstybių atsakomybę. Tačiau popiežius, nesileisdamas į smulkesnius vardijimus, bet tęsdamas pirmtakų pradėtą liniją, norėjo labai aiškiai pripažinti, kad padaryta sunkių kalčių, nusikaltimų Amerikoje gyvenusių genčių atžvilgiu, bei pabrėžė, kad tai reikia įvardinti, jei dabar norima kurti visuomenę, pagarbią kultūrų įvairovei, gerbiančią jų ir vietinių žmonių orumą.

Tai, kad iš Lotynų Amerikos kilęs popiežius Lotynų Amerikoje norėjo aiškiai paprašyti šio atleidimo, sukėlė didelį dėmesį ir pasitenkinimą asmenų, maniusių, jog istorinis vietinių tautų teisių negerbimas buvo itin smerktinas ir iki šiol turi pasekmių, tad jį reikia pilnai įveikti pasitelkus tai, ką Jonas Paulius II vadino „atminties išgryninimu”.

Susitikęs su kunigais, seminaristais, vienuoliais popiežius pasakė labai turtingą, išraiškingą kalbą, kuri susirinkusiems tapo tikru palaikymu. Diena baigėsi aplankant kardinolą Terrazas, seną popiežiaus bičiulį. Popiežius visuomet labai dėmesingas kenčiantiems žmonėms ir draugystėms, kurias puoselėja, tad jis aplankė kardinolą, šiuo metu dėl sveikatos problemų gulintį klinikoje. (Vatikano radijas)