Laudato si I (Būk pagarbintas). Pranciškaus enciklikos pirmasis skyrius

Enciklikos Laudato si turinys dėstomas šešiuose skyriuose. Pirmasis skyrius yra apie tai, „Kas dedasi mūsų bendruose namuose“.

Pirmajame skyriuje kalbama apie aplinkos srityje pasiektus mokslo laimėjimus, padedančius išgirsti kūrinijos šauksmą, „skausmingai suvokti, išdrįsti tai, kas dedasi pasaulyje, paversti savo asmenine kančia ir per tai atrasti, koks galėtų būti kiekvieno iš mūsų asmeninis indėlis“ (19). Skyriuje taip pat aptariami „įvairūs dabartinės ekologinės krizės aspektai“ (15). Konkrečiai įvardijamos šios problemos:

Klimato kaita. Klimato kaita, pasak popiežiaus, yra globalinė problema, turinti rimtų ekologinių, socialinių, ekonominių ir politinių padarinių, kurie yra vienas rimčiausių iššūkių dabartinei žmonijai“ (25). Dėl klimato kaitos skaudžiausiai nukenčia vargingiausieji, o daugelis „daugiau išteklių bei daugiau ekonominės bei politinės galios turinčiųjų labiau rūpinasi problemų maskavimu ar jų simptomų slėpimu“ (26).

Vandens problema. Popiežius pabrėžia, kad „prieiga prie saugaus geriamojo vandens yra pamatinė ir visuotinė žmogaus teisė“. Ji yra naudojimosi kitomis žmogaus teisėmis sąlyga. Atimti tai iš žmogaus reiškia „paneigti jo teisę į gyvybę, neatsiejamą nuo jo neatimamo orumo“ (30).

Bioįvairovės praradimas. Popiežius atkreipia dėmesį, jog „kasmet išnyksta tūkstančiai augmenijos ir gyvūnijos rūšių, kurių negalėsime pažinti, kurių nematys mūsų vaikai, nes jos bus amžinai prarastos“ (33). Jos yra ne tiesiog naudotini „ištekliai“, bet vertingos pačios savaime. Pranciškus pabrėžia: kai žmogaus veikla tarnauja tik pinigams ir vartotojiškumui, „žemė, kurioje gyvename, tampa vis mažiau turtinga ir graži, vis labiau nuskurdinta ir pilka“ (34).

Žmogaus gyvenimo kokybės nuosmukis ir visuomenės irimas. Tarptautinių santykių etikos kontekste nurodoma, jog pasaulyje esama „ekologijos skolos“ (51); pirmiausia Šiaurė skolinga Pietums. Kintant klimatui, „atsakomybė yra nevienoda“ (52) ir išsivysčiusių šalių didesnė.

Popiežius Pranciškus reiškia nuostabą, kad „silpnai reaguojama“ į daugybės žmonių ir tautų dramas. Trūksta noro keisti gyvenimo, gamybos ir vartojimo stilių (59), bet, laimei, dedama pastangų „sukurti teisinį pagrindą, nustatysiantį aiškias ribas ir laiduosiantį ekosistemų apsaugą“ (53).