Popiežius audiencija teisėjams: apginti taisyklės vertę bendruomenei

Šeštadienį popiežius Pranciškus audiencijoje priėmė Italijos Teisėjų aukščiausios tarybos narius, sveikino juos, kalbėjo apie jų didelę atsakomybę.

Jurisdikcija, pasak popiežiaus, tampa vis sudėtingesne, turint derinti augantį interesų ir teisių skaičių, o egzistuojančiai teisei ne visada galint pateikti tikslius atsakymus. Globalizacija gali atnešti sumaištį ir dezorientaciją, kai, pavyzdžiui, į socialinį audinį pradeda įterpti jam svetimas sampratas, papročius, net normas, tokiu būdu ardant kultūrines šaknis, kurios turi būti gerbiamos. Dažnai tai yra ekonomiškai išsivysčiusių, bet etiškai silpnų kultūrų efektas. Pasak Šventojo Tėvo, tai jis ne kartą buvo įvardijęs kaip „ideologinę kolonizaciją“.

Tokiame kontekste, kuriame sukrečiamos giliosios kultūrinės šaknys, svarbu, kad vieši autoritetai, tarp kurių ir teisiniai, naudotų savo galimybes žmogiško sugyvenimo stabilumui ir tvirtinimui per pamatinių vertybių atgavimą. Šioms vertybėms krikščionybė pasiūlė tikrą ir tinkamiausią pamatą: Dievo meilę, kuri neatskiriama nuo artimo meilės.

Atsispiriant nuo šio pamato galima atrasti veiksmingą priešnuodį ir tokiems reiškiniams, nuo kurių neapsaugotos labiausiai išsivysčiusios demokratijos, kaip nusikalstamumas, taip pat ekonominis ir finansinis, bei korupcijos rykštė. Būtina veikti ne tik baudžiant, bet ir ugdant, ypač naujoms kartoms pasiūlant nereliatyvistinę antropologiją ir gyvenimo būdą, kuris būtų pajėgus atsiliepti į giliausius žmogaus sielos siekius.

Šio darbo pirmose eilėse yra tie, kuriems patikėta jurisdikcijos funkcija, sakė popiežius. Tiesa, kad teisėjai įsikiša tada, kai yra pažeidžiama taisyklė, bet taip pat tiesa, kad taisyklės patvirtinimas pranoksta individualų atvejį ir liečia visą visuomenę, taisyklės vertę bendruomenei, visuomenės tapatinimąsi su taisykle.

Teisingai yra akcentuojamos žmogaus teisės, kurios yra esminio žmogaus orumo pripažinimo branduolys. Tačiau nereiktų piktnaudžiauti šia kategorija norint į ją įterpti praktiką ir elgesį kurie vietoj žmogaus orumo apsaugos jam grasina ar net pažeidžia. Teisingumas nėra abstraktus, jis visada vykdomas atsižvelgiant į žmogaus realią vertę, kaip sukurtą pagal Dievo atvaizdą ir pašauktą įgyvendinti čia, žemėje, panašumą į Jį.

Tarp tų, kurie tokį pašaukimą vykdė ir atidavė už jį gyvybę, Pranciškus paminėjo italų teisininką Vittorio Bachelet, aktyvų kataliką, vadovavusį Aukščiausiajai teisėjų tarybai, kai 1980 metais buvo nušautas Romoje komunistų teroristų, išėjęs iš paskaitų salės universitete. (Vatikano radiją)