2015-06-09 14:49:00

Popiežius Pranciškus: Saugokime savo krikščionišką tapatybę


Po savaitės pertraukos, antradienio rytą popiežius Pranciškus vėl sakė homiliją aukodamas Mišias Šv. Mortos namų koplyčioje. Šios dienos liturgija kalba apie krikščioniškąją tapatybę: skaitinyje iš apaštalo Pauliaus antrojo laiško korintiečiams sakoma, kad mes esame pažymėti Kristaus antspaudu ir kad į mūsų širdis yra atsiųsta Šventoji Dvasia; Evangelijoje Kristus savo mokinius vadina pasaulio šviesa ir žemės druska.

Komentuodamas šios dienos skaitinius, popiežius sakė, kad prireikė nemažai laiko kol šitaip buvo apibrėžta Dievo vaikų tapatybė. Dievas su mumis nuėjo labai ilga kelią per istoriją, kol galiausiai atsiuntė į pasaulį savo Sūnų. Ir mes, - sakė popiežius, - turime ištvermingai eiti krikščioniško gyvenimo keliu, turime vis stiprinti savo tapatybę, ją liudydami.

Tai tiesa, kad yra nuodėmė ir kad nuodėmė mus pargriauna, tačiau Viešpats mums suteikia jėgų keltis ir saugoti savo krikščionišką tapatybę. Aš netgi sakyčiau, - pridūrė Pranciškus, - kad nuodėmė yra mūsų tapatybės dalis: esame nusidėjėliai, tačiau nusidėjėliai tikintys į Jėzų Kristų. Ir tai ne tik tikėjimo reikalų išmanymas. Tikėjimas yra Dievo dovana. Tai dovana, kurią Dievas mums suteikė. Jis Jėzuje Kristuje mums suteikė patepimą, pažymėjo mus antspaudu, jis atsiuntė į mūsų širdis Šventąją Dvasią. Tokia mūsų tapatybė yra Dievo dovana.

Mūsų pareiga, - tęsė Pranciškus, - šią savo tapatybę stropiai saugoti, nes juk esame nusidėjėliai ir kiekvieną dieną susiduriame su pagundomis. Pirmoji – tai pagunda liudijimą paversti tik idėjomis, atskiesti liudijimą. „Taip, aš esu krikščionis. Krikščionybė skelbia tai ir tai, krikščionybė tai graži idėja. Aš meldžiuosi“. Šitaip nuo konkretaus Kristaus, nuo to konkretumo, apie kurį kalbama Evangelijos pagal Matą 25 skyriuje (apie paskutinįjį teismą), nuo konkrečios krikščioniškos tapatybės pereinama prie palengvintos religijos, pradedama eiti gnostikų keliu. Tikra krikščioniška tapatybė gali papiktinti, joje glūdi papiktinimas. Mes esame gundomi: „Ne, ne, tik be jokių skandalų“. Kristaus Kryžius yra tas didysis skandalas, didysis papiktinimas, kuris yra nepriimtinas atskiestam krikščioniškam dvasingumui, šiuolaikiniams gnostikams.

Popiežius įspėjo ir prieš kitą pavojų krikščioniškai tapatybei – naujų įrodymų vaikymąsi. Taip atsitinka tuomet, kai užmirštame kad buvome išrinkti, kad mums suteiktas Šventosios Dvasios laidas. „Kurgi tie regėtojai, kurie mums perskaitys laišką, kurį Švenčiausioji Mergelė mus atsiųs šiandien ketvirtą po pietų?“ Būna ir taip. Šitaip suprantama tapatybė. Tačiau tai nėra tikra krikščioniška tapatybė. Paskutinis žodis yra Jėzus ir nėra kito.

Galiausiai tikėjimo kelyje krikščionių tyko ir supasaulėjimo pavojus. Taip praplėsti sąžines, kad viskas jose tilptų. „Taip, esame krikščionys, bet žinote...“ Supasaulėjimas ne tik moraline, bet žmogiškąja prasme. Šitaip palaipsniui druska paranda sūrumą. Matome krikščionių bendruomenes, matome žmones, kurie sakosi esą krikščionys, bet jie neliudija, nesugeba liudyti Jėzaus Kristaus. Žengiama atgal, nuostabi tapatybė nyksta. Tokį supasaulėjusiųjų nominalizmą matome kiekvieną dieną. Išganymo istorijoje Dievas su Tėvo kantrybe mus išvedė iš dviprasmiškumo į tikrumą, jo Sūnaus įsikūnijimo ir išganingos mirties konkretumą. Tai yra mūsų tapatybė.

Šios malonės turime prašyti Viešpatį, - sakė Pranciškus baigdamas homiliją. Melskime, kad jis padovanotų tokią tapatybę, kuri nesiekia prisitaikyti, kad būtume tokia druska, kuri nepraranda sūrumo. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.