Išniekinta šv. Efremo Siro, Bažnyčios mokytojo, bažnyčia Mosule

Siriją ir Iraką užkariavęs vadinamasis islamistų kalifatas žada Mosulo šv. Efremo Siro bažnyčią paversti mudžahidų mečete. Sirų ortodoksų šv. Efremo bažnyčią, viena didžiausių pastatų Mosulo istoriniame centre, islamistai išniekino tuoj pat po Mosulo okupacijos prieš vienerius metus. Apie bažnyčios pavertimą musulmonų kovotojų bendruomenės susitikimų, taip pat maldos vieta, informuojama skelbimuose Mosulo pakelėse, pranešė Romoje centrinę būstinę turinti katalikiška žinių agentūra „Fides“, beje, patikslinusi, kad patikrino irakiečių informacijų portalo ankawa.com šaltinio žinias. Mosulas buvo islamistų kovotojų okupuotas prieš metus, birželio 9 dieną, būtent per šv. Efremo liturginį minėjimą.

Islamistų kalifato atstovai jau pereitų metų liepos mėnesį įkurdino mudžahidų valstybės Tarybos būstinę šv. Efremo bažnyčios priestatuose. Tuomet nuo bažnyčios kupolo buvo nurėžtas kryžius. Rudenį buvo išnešti visi bažnyčios baldai. Suolai ir liturginiai reikmenys su kitais vidaus apdailos daiktais buvo išdėlioti pardavimui aikštėje priešais bažnyčią. Bažnyčios priestatai paskui nukentėjo per karo aviacijos antpuolius prieš islamistų kovotojų įsitvirtinimus rugsėjo mėnesį. Tuomet be šv. Efremo Siro bažnyčios parapijai priklausančių pastatų nukentėjo Mosulo šv. Pauliaus sirų katalikų parapija, esanti tame pačiame vadinamajame kovotojų policijos kvartale Mosule.

Šv. Efremo bažnyčios išniekinimas paverčiant kovotojų mečete itin skaudus ne vien Rytų ortodoksų Bažnyčių tikintiesiems, kuriuos tie patys islamistų kovotojai žudo ir persekioja, per prievartą versdami rinktis tremtinių kelią, apleidžiant savo istorinę tėvoniją. Šv. Efremas (306-373), arba Efremas Siras, gyvenęs IV amžiuje, visam krikščioniškam pasauliui brangus kaip tikėjimo mokytojas, taip pat visuotinei katalikų Bažnyčiai. Jam garbingą Bažnyčios mokytojo titulą suteikė popiežius Benediktas XV 1920 metais.

Islamistų išniekinta šv. Efremo bažnyčia Mosule yra vos už 250 kilometrų nuo diakono Efremo Siro gimtinės Nisibio miesto, dabar Nusaibinas, dabartinėje Turkijoje. Turkijos pasienio zonoje prie pat Sirijos ir netoli nuo Irako tebestovi Nisibio mokyklos, kurią įsteigė ir kurioje dėstė Efremas griuvėsiai. Panašiai, kaip šiandien Sirijos ir Irako gyventojams krikščionims ir nekrikščionims, taip pat Efremo gyvenamieji laikai buvo neramūs, keitėsi valdantieji ir jų tolerancija krikščionių atžvilgiu. Keletą metų prieš Efremo gimimą Persiškas Nisibis susitarimu atiteko Romos imperijai ir tuomet miesto krikščionių bendruomenė patyrė pirmuosius Diokleciano persekiojimus. Tik po daugelį metų trukusių žudynių ir naikinimo Persija susigražino Nisibį, su sąlyga, kad išvyks visi krikščionys. Su tremtiniais į Edesą iškeliavo tikėjimo mokytojas diakonas šv. Efremas.

Jis Edesoje, dabartiniame Šanliurfe, Turkijoje, galėjo iki mirties atsidėti savo įprastinei veiklai, teologijos dėstymui ir krikščioniškų giesmių kūrybai, tačiau Edesos apylinkėse kilus badmečiui, savo laiką aukojo kitiems. Pragyvenęs dešimt metų mirė Edesoje per marą 373 metais birželio 9 dieną.

Šv. Efremas Siras žinomas ypač dėl keliasdešimties Marijos garbei sukurtų poetiškų giesmių. „Marija, anot Bažnyčios mokytojo šv. Efremo, mums tapo dangumi, kadangi ji Dievą nešiojo, nes į ją Aukščiausias nusileido ir apsigyveno (...), iš jo kilo mums šviesa, kuri pagonybės tamsą išblaškė“. „Marija, sako šv. Efremas, turi daug vardų, ir tinka tais vardais jos šauktis. Ji yra pilis, kurioje karalių Karalius gyveno. Jis neišėjo iš jos taip, kaip buvo įžengęs. Jis paėmė pirmiau iš jos kūną ir tada ją apleido. Ji yra naujasis dangus, kur valdovų Valdovas gyveno“.

Kitame kūrinyje, apmąstydamas krikščionišką pasirengimą mirčiai, Efremas Siras rašė, jog keliaudamas į Dangaus karalystę „negali viso kelio ilgio vienu šuoliu peršokti (...). Susilaikymas, ašaros ir malda, budėjimai ir meilė yra stotys, vedančios į dangų. Nebijok padaryti gerą pradžią gražaus kelio, einančio į amžinąjį gyvenimą (...). Su kiekviena tolesne stotimi tavo sielos žingsniai bus stipresni.“ (Vatikano radijas)