Pranciškus: Gyvenimu liudykime tai, ką švenčiame liturgijoje

Savo trumpą kelionę į Bosnijos ir Hercegovinos sostinę popiežius Pranciškus paminėjo sekmadienio vidudienio maldos proga sakytoje kalboje. Kartu su Šv. Petro aikštėje buvusiais tūkstančiais maldininkų sukalbėjęs Viešpaties Angelo maldą, popiežius Pranciškus sakė, kad į Bosniją ir Hercegoviną jis buvo nuvykęs kaip taikos ir vilties piligrimas.

Sarajevas yra miestas – simbolis, - sakė Pranciškus. Daug amžių jis buvo tautų ir religijų santarvės vieta, kad netgi buvo vadinamas „Vakarų Jeruzale“. Netolimoje praeityje jis buvo tapęs griovimų ir karo simboliu. Šiuo metu vyksta susitaikinimo procesas. Dėl to aš ten ir nuvykau drąsinti skirtingų tautybių žmonės eiti santarvės keliu. Šiuo keliu eiti sunku, bet įmanoma!

Kalbėdamas sekmadienio vidudienį, popiežius dar kartą padėko šalies vadovams ir miesto gyventojams už nuoširdų priėmimą. Ypatingą padėką popiežius skyrė vietinei katalikų Bažnyčiai, kuriai jis paliudijo visos Bažnyčios meilę. Popiežius džiaugėsi matydamas kaip skirtingas tikybas išpažįstantys žmonės solidariai bendradarbiauja, visus ragindami drauge darbuotis siekiant visuomenės dvasios ir moralinio atkūrimo.

Viešpats telaimina Sarajevą ir Bosniją ir Hercegoviną, - sakė Pranciškus.

Trumpą katechezę prieš Viešpaties Angelo maldą Šventasis Tėvas skyrė šį sekmadienį daugelyje šalių švęstai Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmei.

Evangelija šiandien kalba apie Eucharistijos įsteigimą. Jėzus tai padarė per Paskutinę vakarienę, savo išganingosios mirties ant kryžiaus išvakarėse. Paskutinė vakarienė, - sakė Pranciškus, - tai momentas, į kurį buvo nukreiptas visas Kristaus gyvenimas. Tai ne tik jo aukos ant kryžiaus pradžia, bet viso gyvenimo, paaukoto žmonijos išganymui, sintezė. Tad negana sakyti, kad Jėzus yra Eucharistijoje, bet reikia joje matyti dovanojamą gyvenimą ir jame dalyvauti. Kaip valgome šią duoną, mes esame suvienijami su Jėzaus gyvenimu, susivienijame bendrystėje su juo, įsipareigojame gyventi bendrystėje su kitais žmonėmis, dovanoti savo gyvenimą kitiems, ypač vargstantiems.

Šios dienos šventė, - sakė popiežius, - skelbia šią solidarumo žinią, kviečia mus atsiversti ir tarnauti, mylėti ir atleisti. Ji mus skatina gyvenimu liudyti tai, ką švenčiame liturgijoje. Tas pats Kristus, kuris mus maitina savimi duonos ir vyno pavidalais, išeina mūsų pasitikti visuose kasdienio gyvenimo įvykiuose: vargstančiame žmoguje, kuris tiesia į mus ranką, kenčiančiajame, kuris prašo pagalbos, brolyje, kuris laukia, kad mes jį priimtume, kiekviename žmoguje, silpname ir mažutėlyje. Eucharistija, meilės šaltinis Bažnyčios gyvenime, yra meilės ir solidarumo mokykla. Kas maitinasi Kristaus duona, negali būti abejingas tiems, kas neturi kasdieninės duonos. (Vatikano radijas)