Aštuoniasdešimt metų praleistų gimtojoje Venecijoje
esminių politinių ir socialinių virsmų akivaizdoje. Krikščionis ir pilietis: šie vaidmenys
neatskiriamai susiliejo kunigo Luigi Caburlotto (1817-1897) gyvenime, savo laikmečio
visuomenėje skleidusio vertybes ir principus, suvienijančias protą, širdį, sielą.
Šis Šv. Juozapo dukterų vienuolijos įkūrėjas, ugdytojas, pedagogas, dialogo žmogus
gegužės 16 dieną Venecijoje paskelbtas palaimintuoju. Beatifikacijos iškilmėje, vykusioje
Venecijoje Šv. Morkaus aikštėje, popiežių Pranciškų atstovavo kardinolas Angelo Amato,
Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas, koncelebravo patriarchas Francesco Moraglia
bei būrys vyskupų. Liturgiją puošė daugiau nei 300 giesmininkų choras. Beatifikacijos
šventinės programos metu venecijiečiai gondolininkai sudarė garbės sargybą, kadangi
Caburlotto buvo gimęs gondolininkų šeimoje.
Nuo pat vaikystės Luigi gyvenimas pažymėtas tikėjimo
ženklu, tvirtėjusiu šeimoje, mokykloje, parapijoje. Nuo 17 metų jis leidžia pražysti
savo pašaukimui, kurio užuomazgas atranda kalbėdamasis su kunigu šv. Juozapu Kalasantu,
žinomu krikščioniškų mokyklų steigėju, globojusiu ir brolių Cavanių mokyklą, kurioje
mokėsi Luigi. Jis su meile atsiliepia į Dievo kvietimą, visa proto, širdies jėga.
Ugdytojų dėka mokykloje atranda vientisumą tarp tikėjimo ir gyvenimo. Įšventintas
1842 m. rugsėjo 24 d. Savo kunigiškoje tarnystėje pasirinko būti tiltu tarp Dievo
ir žmonių, žmonių ir Dievo, žmogaus ir žmogaus, apibūdindamas save kaip „tarpininką“,
kurio užduotis išnarplioti mazgus, išlyginti sunkumus, atpažinti bendras gijas ir
jas atnaujinti.
Dirbdamas parapijoje intensyviai studijavo socialinę
ir dvasinę tikinčiųjų situaciją, ir pastebėjo, kad skubiausia pagalba socialinių pokyčių
kamuojamoje Venecijoje reikalinga apleistiems vaikams ir paaugliams. 1850 m. jis ėmė
kurti apleistų mergaičių mokyklą. Po kelerių metų mokykloje dirbusių savanorių mokytojų
grupė tapo pasišventusių seserų institutu, kuriam jis parašė regulą ir pavadino Šv.
Juozapo dukterimis.
Kunigas Luigi prižiūrėjo parapiją, stiprino vaikų
ir suaugusių katechezę, rūpinosi daugybės vargšų globa, įsteigė vakarinę profesinę
mokyklą berniukams. Vėliau įsteigė ir pertvarkė keletą mokyklų neturtingiems vaikams.
Vyskupo prašomas jis vesdavo konferencijas dvasinių pratybų vienuoliams ir pasauliečiams
metu. Atsidūręs politinių religinių debatų centre, kurie apkartino santykius tarp
katalikų ir liberalų po Veneto regiono prijungimo prie Italijos karalystės, jis ir
toliau savo kunigišką pašaukimą ir meilę Dievui įgyvendino per pedagoginę veiklą,
jaunimo formaciją, net jei tai sukeldavo kritiką ar sulaukdavo pasipriešinimo.
Pablogėjus sveikatai, jis atsisakė darbo parapijoje
ir pasišventė ugdytojiškai veiklai, kurią vykdė ir viešosiose ugdymo įstaigose ar
našlaičių namuose, atsisakydamas atlygio, nes suprato, kad tik taip karitatyvinės
veiklos dėka įgyta pagarba gali atnešti teigiamų pokyčių ugdyme, kurių jis siekė.
Mirė 1897 m. kovo 1 d. 1963 m. pradėta jo beatifikacijos
byla, vėliau patvirtintas stebuklingas pagijimas įvykęs jo užtarimu. 2014 m. gegužės
9 d. Popiežius Pranciškus pavedė Šventųjų skelbimo kongregacijai paskelbti dekretą
pripažįstant jo užtarimu įvykusį stebuklą, reikalingą beatifikacijai.
Šiandien kunigo Luigi Caburlotto įsteigtos kongregacijos
seserys tęsia jo pedagoginę veiklą Italijoje, Brazilijoje, Filipinuose ir Kenijoje.
Kunigas Luigi tikėjo, kad Jėzaus gyvenimas turi būti
mūsų gyvenimu: tą jis visiems kartojo įvairiais būdais. Tai buvo jo gyvenimo ašis,
jo minčių ir veiklos pagrindas.
Vatikano radijas
All the contents on this site are copyrighted ©. |