Pranciškus: Sakramentuose semiamės jėgų mąstyti ir veikti pagal Evangeliją

Balandžio 23-oji – šv. Jurgio šventė ir popiežiaus Pranciškaus vardadienis. Jurgis yra Romos vyskupo krikšto vardas. Pranciškaus vardu jis pasivadino Romoje, kai buvo išrinktas į Romos vyskupo ir Apaštalo Petro sostą Visuotinės Bažnyčios ganytojo tarnystei. Vatikano valstybę valdančio popiežiaus vardinės tradiciškai yra valstybinė šventė. Todėl Pranciškaus pontifikate per jurgines nebūna popiežiaus veiklos, oficialių audiencijų ar susitikimų, taip pat nedirbama Apaštalų Sosto įstaigose. Trumpai tariant, šią dieną Vatikane nedirbama.

To nepaisant popiežius Pranciškus priešpiet paskelbė žinutę Tviterio socialinio tinkle, kreipdamas savo paskyros sekėjų devyniomis kalbomis dėmesį į Bažnyčios sakramentus ir Evangeliją.

„Sakramentuose, parašė žinutėje Pranciškus, semiamės jėgų mąstyti ir veikti pagal Evangeliją.“

Popiežiaus vardadienio proga Vatikano radijas pakalbino vieną iš popiežiaus privačių sekretorių, Šventojo Tėvo kraštietį mons. Guillermo Karcher, kuris palygino popiežių su jo vardo globėju šv. Jurgiu. Popiežius Pranciškus, anot argentiniečio monsinjoro, yra tarsi moderniųjų laikų šv. Jurgis. Jis yra nepaprastas kovotojas su blogio jėgomis ir tai daro krikščioniškoje dvasioje.

Mons. G. Karcher: Matau jame Kristų, sėjantį gėrio sėklas kovoje su blogiu. Jis tai daro pavyzdingai, visai taip, kaip darydavo Buenos Airėse prieš išrinkimą popiežiumi, su tokiu pat jam būdingu paprastumu, kuris drauge yra labai stiprus, liudijantis gėrio buvimą, kokio reikia ypač dabartiniu pasaulio momentu.

VR: Jurgis Marijus Bergoglio visuomet buvo labai tėviškas, buvo vadinamas „tėvu Jurgiu“. Tačiau ir dabar labai stipriai jaučiamas popiežiaus „tėviškumas“, ar ne taip?

Mons. G. Karcher: Popiežius Pranciškus yra labai tėviškas kunigas. Kaip jėzuitas vienuolis jis ir yra „tėvas“. Argentiniečiai to nepamiršta. Pavz. per trečiadienio bendrąsias audiencijas norėdami atkreipti „savo popiežiaus“ dėmesį, argentiniečiai ir dabar į jį kreipiasi: „Tėve“, „Tėve Jurgi“, arba tiesiog „Jurgi“. Labai akivaizdi draugystės sėkla, kurią jis pasėjo Argentinos sostinėje, kai išėjęs į miestą vaikštinėdavo gatvėmis ir lankydavosi vargingiausiuose pakraščiuose. Taip ir dabar žmonės jį jaučia kaip savą, o jį tai džiugina ir jis atsako šypsniu, apkabinimu, nuoširdžiu tėvišku žvilgsiu.

VR: Popiežius yra labai mylimas, neapsakomai populiarus, tačiau netrūksta kritikos, taip pat katalikų. Ar popiežius dėl to erzinasi?

Mons. G. Karcher: Ne, labai retai kas nors padaro kokią pastabą, tačiau jis tik šypsosi ir atsako: „Nieko tokio. Dar geriau. Sužinome kokie yra žmonės“. Jis tačiau yra dvasiškai laisvas, vidujai stiprus. Manau, kad jis Šventosios Dvasios pateptas. Vykdo Bažnyčios pavestą tarnystę vardan Bažnyčios ir pasaulio gerovės ir tai daro su vidine ramybe ir tikrumu.

VR: Ką galite pasakyti apie jo dvasinį gyvenimą, pamaldumą?

Mons. G. Karcher: Popiežius Pranciškus yra gilaus dvasingumo žmogus, pasišventęs maldai ir Dievui. Jis pradeda dieną anksti ryte, maldai paskiria pirmąsias dvi dienos valandas. Paskui aukoja Mišias. Ir per Mišias, taip pat iškilmingas šv. Petro bazilikoje, įvyksta ryškus atsimainymas. Jau prieš apeigas, prieš Mišias, jis zakristijoje surimtėja, susikaupia, visą dėmesį paskirdamas celebravimui, ypač kai švenčiamas Eucharistijos slėpinys. Iki kol sugrįžta į zakristiją, nors minia dažnai šūkalioja „Tegyvuoja Pranciškus“ ir t.t. Jis, kaip pavyzdingi kunigai, būna su žmonėmis, o kai reikia būti su Dievu, yra su Dievu, panašiai kaip šv. Jonas Paulius II.

Popiežiaus sekretorius mons. Guillermo Karcher jurginių proga per Vatikano radiją palinkėjo, kad popiežius Pranciškus ir toliau būtų savimi, nuosekliu, skaidriu, sėjančiu gėrį, kad šv. Jurgis globotų jį, kad galėtų tęsti kovą vardan gėrio, sėdamas gėrį taip, kaip ligi šiol. (Vatikano radijas)