Vienuolių metai Lietuvoje: padėti suprasti, kas yra pašvęstasis gyvenimas

Inauguruodamas Pašvęstojo gyvenimo metus 2014 metų lapkričio 30-ąją popiežius Pranciškus visiems tiems, moterims ir vyrams, kurie pasirinko pašvęstojo gyvenimo kelią pagal įvairias charizmas, linkėjo – „būkite džiaugsmingi! Parodykite visiems, kad sekti Kristumi ir praktikuoti Evangeliją jūsų širdį pripildo laime. Užkrėskite šiuo džiaugsmu tuos, kurie prie jūsų prisiartina, ir tada daugybė paklaus iš kur tai ir pajus troškimą pasidalinti su jumis nuostabiu ir entuziastingu evangeliniu nuotykiu“.

Toje pat žinioje Pranciškus priduria, jog skelbdamas Vienuolių metus norėjo „visai Bažnyčiai priminti šios Kristaus sekimo formos grožį ir vertę“.

Taip pat ir Lietuvos vienuolijos, vyrų ir moterų, mini Pašvęstojo gyvenimo metus įvairiomis iniciatyvomis, sau ir kitiems. Apie tai kalbamės su s. Ingrida, Marijos tarnaičių kongregacijos nare, kuri Romoje dalyvavo Formuotojų kongrese, o Lietuvoje yra įsitraukusi į Pašvęstojo gyvenimo metų komiteto darbus.

S. Ingrida: Tas komitetas atsirado visų Lietuvos vienuolijų vyresniųjų iniciatyva. Buvo pasiūlyta, kad komitetą sudarytų įvairių vienuolijų seserys ir broliai - bandome brolius įjungti, vyrų vienuolijas; ir kažką suorganizuoti, paruošti būtent visiems pašvęstiesiems Lietuvoje; galbūt visus pašvęstuosius pakviesti giliau išgyventi, surasti savo identitetą ir pašaukimą. Kas norėjo, skyrė atstovą ir mūsų grupei dabar priklauso septyni – aštuoni asmenys, Lietuvos vyskupai paskyrė vyskupą Liną Vodopjanoją, kuris visada dalyvauja mūsų susirinkimuose.

Kai susirinkome, tai pirmas klausimas ir buvo – ko mes norime iš tų (Pašvęstojo gyvenimo) metų? Kaip norime tuos metus išgyventi? Ir vieningai priėjome tos nuomonės, kad trūksta, kad reikia grįžti prie mūsų identiteto, sustiprinti savo pašaukimą, sustiprint ir tą tikėjimą – kodėl mes esam čia? Kodėl Jėzus pakvietė? Kaip atsiliepiam į tą kvietimą?

Renkamės, stengiamės per mėnesį kartą, priešokį renginį dažniau, ir mūsų pirmas suorganizuotas renginys buvo simpoziumas Kaune visiems pašvęstiesiems, tiek broliams, tiek seserims. Mus labai nustebino tai, kad labai gausiai dalyvavo – buvo apie tris šimtus pašvęstųjų asmenų, brolių ir seserų, vyskupai. Šis simpoziumas labai pavyko, atgarsis buvo labai geras. Turėjome du lektorius, vieną jėzuitą iš Vokietijos ir sesę iš Amerikos.

Dar prieš tai darėme tokią apklausą iš visų vienuolijų, kad sužinotumėme kokia yra situacija jose: dvasinis gyvenimas, skaičius, išsilaikymas, finansiniai dalykai. Simpoziume buvo pristatyti rezultatai.

Iš tiesų tendencijos nėra labai neigiamos. Kai kurios vienuolijos neturi pašaukimų, kai kurios atgimsta iš naujo, (vyksta) dvasinis gyvenimas, kai kur maldos gyvenimą reikia pakoreguoti, kai kur jau jis normalus. Yra įvairiai. Buvo įdomu sužinoti, ypatingai iš moterų vienuolijų, kaip žiūri parapijose kunigai ir kaip priima.

Truputį reikėtų, kad kunigai suprastų, kas tai yra pašvęstas gyvenimas ir kad seseris priimtų kaip tas, kas jos yra; kad tai nėra vien darbininkės, kurios gali visus darbus daryti nemokamai. Ir galbūt dėlto pradėjome eiti į vyskupijas, į kunigų sielovadinius susitikimus, Vyskupai kviečia atvažiuoti seseris ar brolius, kurie pristatytų pašvęstąjį gyvenimą, kad visi kunigai galėtų susipažinti, kas iš tikrųjų tai yra. Kas tas pašvęstas gyvenimas, kokios jo vertybės. Aktyviai važinėjame ir pristatome. Kai kuriose vyskupijose seserys padarė apklausą kunigams apie pašvęstąjį gyvenimą – kaip jį mato, kokios problemos, ko tikisi? Labai įdomu tai sužinoti, kiekvienoje vyskupijoje atsakymai yra skirtingi. Galbūt ir dėlto, kad, tarkime, Vilniaus ar Kauno vyskupijose yra labai daug pašvęstųjų asmenų, įvairios kongregacijos ir vienuolijos, o Šiaulių vyskupijoje – vos keletas. Atsakymai skirtingi, nes kunigai nesusitinka su ta realybe.

Net yra kunigų, kurie prašo atvažiuoti į parapijas – ribines, mažytes, negirdėjusioms apie pašvęstąjį gyvenimą ir ten žmonėms pristatyti tokį „mini“ pristatymą, apibūdinti, kad jie žinotų. Ir kad visuomenė sužinotų  - rugpjūčio pabaigoje Vilniuje bus „“Palapinių šventė“ ir bandysim, kviesim visą žiniasklaidą, informacija bus laikraščiuose ir internetiniuose puslapiuose – kad (žmonės) susipažintų, ateitų ir dalyvautų, gyvai pakalbėtų, užduotų klausimus.

Irt kai bus Lietuvos jaunimo dienos Alytuje, organizuojame nuolatinę adoraciją ir šalia vietą, kad vienuoliai budėtų, būtų kartu ir jaunimas galėtų ateiti ir pakalbėti, dvasiniais klausimais, galbūt jaučia pašaukimą, bet nežino kur pasirinkti, kad jaunimas galėtų prisiliesti – tikimės, kad į Lietuvos jaunimo dienas atvažiuos nemažai jaunimo. (Vatikano radijas)