Antradienio rytą aukodamas Mišias Šv. Mortos namų koplyčioje, popiežius Pranciškus homilijoje komentavo skaitinį iš Apaštalų darbų, kalbantį apie pirmosios krikščionių bendruomenės darną ir vienybę.
Bendruomenės vienybė ir jos narių gyvenimo darna tai ženklas, kad šioje bendruomenėje veikia Šventoji Dvasia. Atgimusi bendruomenė ar kitaip tariant Šventojoje Dvasioje atgimusių žmonių bendruomenė turi savyje vienybės, darnos malonę. Tik Šventoji Dvasia gali duoti šią malonę, nes ji pati yra darna, ji pati yra Tėvo ir Sūnaus bendrystė, ji pati yra malonė, kuri ugdo darną. Antrasis ženklas, apie kurį kalba šiandien girdėtas skaitinys iš Apaštalų darbų, tai bendras gėris. „Tarp jų nebuvo vargšų... ką turėjo, nė vienas nevadino savo nuosavybe, nes jiems visa buvo bendra.“ Jei ir buvo tarp jų turtingų, jie tarnavo kitiems. Tad štai šie du ženklai byloja, kad bendruomenė gyvena pagal Šventąją Dvasią.
Tačiau po šio pasakojimo apie bendruomenės darną sekančiame Apaštalų darbų skyriuje jau kalbama apie prasidedančias problemas, pasakojama apie Ananijo ir Sapfyros bandymą apgauti bendruomenę. Pasak Pranciškau, šiedu veikėjai yra pirmavaizdžiai visų tų geradarių, kurie siūlydami padėti Bažnyčiai, nori ja pasinaudoti savo tikslams. Paskui bus ir kitų dar rimtesnių problemų. Ateis persekiojimai, apie kuriuos kalbėjo Jėzus. Evangelijoje pagal Matą paskutiniame palaiminime Jėzus sako: „Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja... Būkite linksmi“. Jėzus kalba apie būsimus persekiojimus, bet kartu pažada ir šimteriopą atlygį, malonę ir taiką.
Šventosios Dvasios pagimdyta bendruomenė gyvena kupina malonės, bet kartu ir neišvengdama problemų: vidinių – kaip minėtoji savanaudžių pora, ir išorinių – bendruomenės laukiančių persekiojimų. Tad šią antrąją Velykų savaitę švęsdami Viešpaties prisikėlimo slėpinius pagalvokime apie mūsų bendruomenes – mūsų vyskupijų, parapijų, šeimų bei kitokias bendruomenes ir melskime joms darnos, melskime tos darnos, kurią gali duoti tik Šventoji Dvasia, nes ji pati yra darna. Taip pat melskime neturto malonės, ne skurdo, bet neturto. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad viską ką turiu, privalau išmintingai tvarkyti, kad tai tarnautų bendram gėriui. Prašykime taip pat kantrybės malonės. Viešpats mums tepadeda suprasti, - sakė Pranciškus, - kad mes visi, kurie gavome krikšto malonę, esame gimę naujam gyvenimui ne tik kaip pavieniai asmenys, bet ir kaip bendruomenė. (Vatikano radijas)
All the contents on this site are copyrighted ©. |