Libane įsteigta nuolatinė krikščionių ir musulmonų konferencija

Antradienį, kovo 31 dieną, Libane baigėsi svarbus visų krikščionių ir musulmonų lyderių susitikimas, kuriame nuspręsta įsteigti nuolatinę, kas tris mėnesius susitikimus rengiančią konferenciją. Ši iniciatyva, kurios galbūt reikėjo gerokai anksčiau, leis lanksčiai ir greitai reaguoti į gausias problemas, kurios kamuoja šalį ir kurios dažnai turi religinį atspalvį.

Libano šiuolaikinė istorija kupina konfliktų, bet taip pat drąsių sprendimų, siekiant atrasti pusiausvyrą tarp įvairių šalies religinių ir etninių grupių. Vienas iš tokių buvo susitarimas šalies prezidento vietą skirti krikščioniui maronitui, premjero musulmonui sunitui, o parlamento pirmininko musulmonui šiitui. Tačiau nuo 2014 metų gegužės mėnesio niekaip nepavyksta paskelbti naujų prezidento rinkimų ir išrinkti naują šalies vadovą. Pats prezidento neišrinkimo faktas griauna šalyje pasiektą pusiausvyrą ir stabilumą.

Tad kovo 31 dienos krikščionių ir musulmonų susitikimo dalyviai kartu dar kartą paragino politinių jėgų nedelsti, netrukdyti, bet dialogo būdu susitarti dėl prezidento rinkimų, kurie labai reikalingi santarvės šalyje išlaikymui. Viename interviu kovo pabaigoje Libano maronitų apeigų katalikų patriarchas, kardinolas Bechara Rai buvo paaiškinęs, kad pagrindinė kliūtis prezidento išrinkimui yra auganti sunitų ir šiitų priešprieša, kuri platesniame geopolitiniame lauke atspindi Saudo Arabijos ir Irano kovą.

Libano musulmonų ir krikščionių konferencija taip pat pasisakė apie šalies socialinę padėtį, kuri sunki. Daug žmonių neturi darbo, trečdalis gyvena skurdo sąlygomis. Tuo pat metu Libane pabėgėlių stovyklose gyvena per pusę milijono palestiniečių, Palestinos ir Izraelio konflikto aukos, tūkstančiai irakiečių ir pusantro milijono kaimyninės Sirijos gyventojų, pabėgusių iš karo apimtos šalies. Bendras pabėgėlių skaičius prilygsta pusei visos Libano populiacijos. Suprantant ir užjaučiant nuo karo bėgančius žmones, stengiantis jiems padėti, taip pat aišku, jog Libano galimybės, erdvėje ir ypač laike, priglobti tiek daug žmonių yra ribotos, tai kelia grėsmę šalies vienybei ir stabilumui.

Tarpreliginė konferencija taip pat pasisakė dėl religinio ekstremizmo pavojaus, pirmiausia išreikšdama savo paramą šalies kariuomenei, kuri atrėmė ne vieną išpuolį iš „Islamo valstybės“ ir kitų islamistinių teroristinių grupuočių pusės. Bet vien karinio ir politinio pasipriešinimo nepakanka, reikia kultūrinės ir pedagoginės programos, nukreiptos prieš ekstremistinį mentalitetą, kuriam visi skirtingai manantys gali būti pašalinti smurtu kaip netikėliai ar veidmainiai. Kita vertus, jos komunikate užsimenama apie iš Izraelio ateinančius bandymus kiršinti aplinkinių valstybių religines ir etnines grupes, silpninant savo kaimynus. (Vatikano radijas)