2015-03-29 12:07:00

Popiežius Pranciškus: Dievo ir mūsų stilius – nuolankumas


Popiežius Pranciškus pradėjo trečią savo pontifikato Didžiąją savaitę. Sekmadienio rytą Šv. Petro aikštėje jis vadovavo Verbų sekmadienio procesijai ir aukojo Mišias.

Popiežiaus homilija

Šios, iš šalies žiūrint, tokios džiugios šventės centre yra žodis, kurį girdėjome skambant Laiško Filipiečiams himne: „apiplėšė pats save“ (2,8). Jėzaus nusižeminimas. Šis žodis mums byloja apie Dievo stilių, o tuo pačiu ir apie tai, koks turėtų būti krikščionio stilius – nuolankumas. Šis stilius niekada nepaliaus mūsų stebinti ir gluminti: niekaip negalime įsisąmoninti, kad Dievas yra nuolankus!

Nusižeminimas tai visų pirma Dievo stilius. Dievas nusižemina keliaudamas su savo tauta, pakęsdamas jos neištikimybę. Tai gerai matome skaitydami Išėjimo knygos pasakojimą. Kaip labai teko Viešpačiui nusižeminti, kad galėtų klausyti tų murmėjimų ir skundų. Jie buvo nukreipti prieš Mozę, bet iš tiesų - prieš Jį, jų Tėvą, kuris juos išvadavo iš vergijos ir vedė pert dykumą į laisvės žemę.

Šią savaitę, šventą didžiąją savaitę, kuri mus veda į Velykas, ir mes eisime Jėzaus nusižeminimo keliu. Ir tik šitaip ji ir mums bus šventa. Matysime jo tautos vadovų panieką ir badymus jį suklupdyti. Matysime vieno iš dvylikos, Judo, pardavusio jį už trisdešimt sidabrinių, išdavystę. Matysime Viešpatį suimtą ir vedamą kaip nusikaltėlį, paliktą mokinių, velkamą į žydų tarybą, pasmerkiamą mirti, mušamą ir įžeidinėjamą. Girdėsime kaip Petras, apaštalų „uola“, tris kartus jo išsižadės. Girdėsime tautos vadovų sukurstytos minios šauksmą, reikalaujantį, kad būtų paliestas Barabas, o Jėzus nukryžiuotas. Matysime jį kareivių pajuokiamą, su purpuro skraiste ir erškėčių vainiku. O vėliau kančios kelyje ir prie kryžiaus girdėsime jį įžeidinėjančius žmones ir tautos vadus, kuriems kelia juoką, kad jis – Karalius ir Dievo Sūnus.

Tai Dievo kelias; nuolankumo kelias. Tai Jėzaus kelias ir nėra kito. Neįmanomas nuolankumas be nusižeminimo. Eidamas šiuo keliu iki galo, Dievo Sūnus priėmė tarno išvaizdą (Fil 2,7). Iš tiesų nuolankumas reiškia ir tarnavimą, reiškia įsileisti Dievą „apiplėšiant“ save pačius, kaip sako Šventasis Raštas. Tai yra pats didžiausias nusižeminimas.

Yra ir Kristaus keliui priešingas supasaulėjimo kelias. Supasaulėjimas mums siūlo tuštybės, išdidumo, karjeros kelią. Tai kitoks kelias. Piktoji dvasią jį siūlė ir Jėzui, kai jis keturiasdešimt dienų buvo dykumoje. Tačiau Jėzus neabejodamas jį atmetė. Su juo, jo malonės stiprinami, ir mes galime įveikti tuštybės, supasaulėjimo pagundas ne tik didžiosiomis progomis, bet ir gyvenimo kasdienybėje.

Mus stiprina ir guodžia daugybės vyrų ir moterų pavyzdys. Jie tyloje ir kitų nematomi kiekvieną dieną išsižada savęs, kad tarnautų kitiems: sergančiam giminaičiui, vienišam senam žmogui, neįgaliajam, benamiui... Atsiminkime nusižeminimą ir tų, kurie yra diskriminuojami ir persekiojami už ištikimybę Evangelijai. Atsiminkime ir mūsų brolius bei seseris, persekiojimus dėl to, kad  jie krikščionys, šių dienų kankinius. Jų labai daug. Jie neišsižada Jėzaus ir oriai kenčia įžeidinėjimus ir užgauliojimus. Jie eina Jėzaus keliu. Tikrai galime sakyti, kad tai „liudytojų debesis“ (plg. Žyd 12,1), kad tai mūsų dienų kankiniai.

Šią savaitę ir mes drąsiai eikime šiuo nuolankumo keliu, degdami meile Jam, mūsų Viešpačiui ir Gelbėtojui. Meilė mums tevadovauja ir tesuteikia jėgų. Kur jis yra, ten ir mes būsime (plg. Jn 12,26).

(Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.