Enciklikos „Evangelium Vitae“ 20-sios metinės

Popiežiškoji Šeimos taryba antradienio vakarą Romoje surengė maldos vigiliją enciklikos „Evangelium Vitae“ 20-ųjų metinių proga. Į lietuvių kalbą išverstą encikliką apie žmogaus gyvybės vertę bei neliečiamumą parašė šv. popiežius Jonas Paulius II septynioliktaisiais pontifikato metais. Encikliką popiežius paskyrė ne vien vyskupams, kunigams, diakonams, vienuoliams, vienuolėms ir Kristų tikintiems pasauliečiams, bet ir visiems geros valios žmonėms. Šv. Jonas Paulius II encikliką pasirašė 1995 metų kovo 25-ąją, Viešpaties apreiškimo šventės dieną.

„Gyvybės evangelijos“ enciklikai skirta Maldos vigilija buvo tarptautinio pobūdžio. Romoje enciklikos minėjimas įvyko antradienio pavakare Didžiojoje Marijos bazilikoje. Buvo kalbama speciali Rožinio malda, apmąstant Evangelijos pasakojimus gyvybės tema. Kitur pasaulyje, pavz. Fatimoje, Lurde ir Gvadalupėje taip pat buvo kalbamas Rožinis. Nazarete enciklikos „Evangelium Vitae“ 20-sios metinės buvo paminėtos šeštadienį, kovo 21 d.

Gyvybės Evangelija skirta ne tik tikintiesiems: ji skirta kiekvienam, - parašė enciklikoje šv. Jonas Paulius II. Gyvybės, jos gynimo ir skatinimo reikalas rūpi ne vien krikščionims. Tikėjimas teikia ypatingos šviesos ir stiprybės, tačiau šis klausimas kyla kiekvieno žmogaus sąžinėje, ieškančioje tiesos ir susirūpinusioje žmonijos ateitimi. Gyvybė tikrai turi šventą ir religinę vertę, tačiau ši vertė jokiu būdu negali būti vien krikščionių rūpestis. Kalbama apie vertę, kurią kiekviena žmogiška būtybė gali suprasti proto šviesa; taigi ji neišvengiamai rūpi visiems.

Vadinasi, visa, ką mes – „gyvybės tauta ir tauta, stojanti už gyvybę” – darome, turi būti teisingai aiškinama ir teigiamai priimama. Kai Bažnyčia skelbia, kad besąlygiška pagarba kiekvieno nekalto žmogaus – nuo pradėjimo iki natūralios mirties – teisei į gyvybę yra viena atramų, ant kurių laikosi bet kokia pilietinė visuomenė, ji „tiesiog nori skatinti humaniškos valstybės vystymąsi. Tai valstybė, kuri savo pirmutine pareiga laiko pamatinių žmogaus asmens, ypač silpniausio, teisių gynimą“.

Gyvybės Evangelija, skirta visai žmonių visuomenei. Aktyviai ginti gyvybę – tai prisidėti prie visuomenės atnaujinimo, skatinant bendrąjį gėrį. Neįmanoma palaikyti bendrojo gėrio, nepripažįstant ir neginant teisės į gyvybę, kuria grindžiamos ir iš kurios plaukia visos kitos neatimamos individų teisės. Visuomenė neturi tvirto pamato, kai ji, viena vertus, teigia tokias vertybes kaip asmens orumas, teisingumas ir taika, o antra vertus, radikaliai priešinasi joms, priimdama ir toleruodama įvarius būdus, kuriais žeminama ir pažeidžiama žmogaus gyvybė, ypač silpna ar atsidūrusi visuomenės paribyje. Tik pagarba gyvybei gali būti esminių ir brangiausių visuomenės gėrybių, kaip antai demokratijos ir taikos, pamatas.

Negali būti tikros demokratijos nepripažinus kiekvieno žmogaus orumo ir negerbiant jo ar jos teisių.

Negali būti ir tikros taikos, kol neginama ir neskatinama gyvybė.

Šv. popiežius Karolis Vojtyla enciklikoje iškeltas mintis užbaigė malda į Šv. Mariją, nurodydamas, kad būtent ji padeda Bažnyčiai suprasti, kad gyvybė visada yra didžios kovos tarp gėrio ir blogio, tarp tamsos ir šviesos centre. Štai popiežiaus Jono Pauliaus II malda, paimta iš jo enciklikos „Evangelium Vitae“:

„O Marija, Šviesioji naujo pasaulio aušra, gyvųjų Motina, tau patikime gyvybės bylą: Pažvelk žemyn, o Motin, į daugybę kūdikių, kuriems neleidžiama gimti, vargdienių, kurių gyvenimas sunkus, vyrų ir moterų, kuriuos ištinka nežmoniški žiaurumai, senelių ir ligonių, kuriuos žudo abejingumas ar netikras gailestis. Padaryk, kad tie, kurie tiki tavo Sūnų, galėtų skelbti Gyvybės Evangeliją garbingai ir su meile mūsų laikų žmonėms. Išmelsk jiems Malonę priimti šią Evangeliją kaip nuolatos naują dovaną, džiaugsmą ją dėkingai švęsti per visą gyvenimą ir drąsą ją ryžtingai liudyti, kad būtų sukurta kartu su visais geros valios žmonėmis tiesos ir meilės civilizacija Dievo, gyvybės Kūrėjo ir mylėtojo, garbei ir šlovei.“ (Vatikano radijas)